admin | Kaimo turizmas

Spalio 9 d. suorganizavome antrąjį mokymų ciklo „Kulinarinis turizmas – vis dar neišnaudota niša Lietuvos kaimo turizmo verslui“ seminarą, kuris įvyko Šilutės rajone.

Seminaro vieta ne veltui buvo pasirinkta išskirtinė – susitikome laive, kur plaukdami kalbėjome apie Mažosios Lietuvos kulinarines tradicijas, žuvies svarbą šiame krašte bei apie klasterį „Žuvies kelias“ ir kaip jis sukūrė sėkmingą ir patrauklų lankytojams turizmo produktą.

Visų pirma, susipažinome su Mažosios Lietuvos kulinarinėmis tradicijomis, kurios perimtos iš čia gyvenusių vokiečių, tad kafija ir vofeliai šiame krašte įprastas patiekalas. Pamario gyventojų kasdienybė – žuvis. Kulinarijos istorikai teigia, kad senovėje čia žmonės valgydavę žalią žuvį. Senas žuvies gaminimo būdas – kepimas lauže pasmeigus ant vytelės. Žuvis kas dieną imta kepti keptuvėse tik po Pirmojo pasaulinio karo. Kuršių marių kaimų žvejai žuvienę virdavo rečiau, tačiau mėgdavo žuvį troškinti duonkepėje krosnyje su bulvėmis. Ilgesniam išlaikymui žuvį sūdydavo, džiovindavo ir rūkydavo.

Susipažinome su Pamario turizmo klasteriu „Žuvies kelias“ – tai išskirtinis kulinarinis vandens turizmo maršrutas pamaryje, plaukiant Kuršių mariomis, Nemuno delta, Drevernos ir Minijos upėmis, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Kruizo metu keliautojai grožisi pamario gamta, aplanko krašto lankytinus objektus, susipažįsta su Mažąja Lietuva, žvejybos tradicijomis, ir, svarbiausia – paragauja žuvies kulinarinio paveldo ir kitų gardžių patiekalų. Diskusijų metu įsitikinome, kad turizmo versle labai svarbu vadovautis principu, kad visi šio verslo atstovai yra kolegos, kurie gali vieni kitiems padėti, o ne konkurencija. Svarbu suvokti, kad keliautojai ieško įvairių, bet kokybiškų patirčių ir lengviausias būdas išpildyti šį norą – kooperacija.

Renginio programa

10:30-11:00 Dalyvių registracija

11:00–11:45 Vietinis maistas – viena svarbiausių turizmo sudėtinių dalių

11:45-12:30 Kulinarinio turizmo gerosios patirties pavyzdžiai

12:30-12:50 Kavos pertrauka

12:50-13:35 Kokia kulinarinio turizmo patirtis Lietuvoje?

13:35-14:20 Bendradarbiavimo galimybės siekiant skatinti vartoti vietinius maisto produktus

14:20-15:00 Diskusijos

Dar 1 seminaras planuojamas šių metų pabaigoje. Sekite informaciją!

Projektui įgyvendinti skiriama iki 47 705,00 Eur (su PVM) dydžio parama su 90 proc. intensyvumu, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 40 549,25 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 7 155,75 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.

Praėjusią savaitę turėjome dar vieną BASCIL projekto susitikimą Radviliškio rajone.

Šio susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas sidro gaminimui. Baltijos regione sidro tradicijos dar tik kuriasi, bet matome, kad kaimo turizmo sodybose turime puikias sąlygas gaminti sidrą ir norime skatinti išnaudoti šį potencialą.

Iš tiesų, susitikimo temą padiktavo mūsų kolegos iš Latvijos ir Norvegijos. Gegužės mėnesį lankėmės Norvegijoje (BASCIL projekto rėmuose), kuomet keliavome Norvegijos sidro keliu, lankėme ūkius ir išgirdome istorijas kaip viskas kūrėsi ir kaip šis produktas tapo sėkmingu ir itin patraukliu turizmo pasiūlymu. Prieš keletą savaičių Rygoje vyko Šiaurės šalių sidro apdovanojimai bei buvo surengta konferencija, kurią vainikavo sidro ūkių lankymas. Taip pat susipažinome su Latvijos kaimo turizmo asociacijos projektu „Sidro kelias“. Išgirstos istorijos iš ties įkvepė ir tikime, kad Lietuvoje galime kurti panašius turistinius produktus.

Todėl gautas žinias parvežėme namo, sukvietėme į projektą įsitraukusias organizacijas bei kitus suinteresuotus dalyvius ir pasidalinome įgyta patirtimi. Taip pat į susitikimą atvyko ekspertas, kuris supažindino su skirtingomis sidro rūšimis, gamybos būdais, pamokė kaip vertinti sidrą. Svarbu paminėti, kad seminaro dalyviams sidrą pateikėme kaip pavyzdį, akcentuodami, jog bet kokį maisto produktą galime padaryti prieinamu ir patraukliu kelionių objektu.

Be to, norime pasidžiaugti, kad kontaktų mugės tradicija niekur nedingo. Dalyviai vėl atsivežė ir pristatė savo produkciją, surengė degustacijas. Ragavome unikalių kūrėjų vaišių – „50 Arų. Darbo ir džiaugsmo“, „Dijo ūkis“, „Šlėvės ūkis“, Kavinė „Gar2ma“, „Skėmių traktierius“, „Kaimiškos gėrybės iš Pociūnėlių“ bei pačios sodybos „Panekelpių kaimas“ vaišės.

Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Rugsėjo 20 d. suorganizavome pirmą mokymų ciklo „Kulinarinis turizmas – vis dar neišnaudota niša Lietuvos kaimo turizmo verslui“ seminarą, kuris įvyko Radviliškio rajone, sodyboje „Panekelpių kaimas“.

Pasaulyje savo populiarumo viršūnę pasiekęs jau prieš keletą metų, kulinarinis turizmas sėkmingai braunasi ir į lietuvių keliautojų sąmonę bei skrandį. Tokia turizmo rūšis nereiškia geriausių, aukščiausiai įvertintų restoranų lankymo. Visų pirma tai – unikalių ir įsimintinų kulinarinių vietų išbandymas, pradedant vietiniais turgumis, kurie visada puikiai atspindi šalies veidą, baigiant to regiono patiekalus bei gėrimus siūlančiais barais ar restoranais.

Pasaulyje savo populiarumo viršūnę pasiekęs jau prieš keletą metų, kulinarinis turizmas sparčiai auga ir Lietuvoje. Nereikia galvoti, kad kulinarinis turizmas, tai geriausių, aukščiausiai įvertintų restoranų lankymas. Visų pirma tai – unikalių, autentiškų ir įsimintinų kulinarinių vietų išbandymas. Nuolat analizuodami rinką, žinome, kad sodybos ir smulkūs ūkininkai vis dar pilnai neišnaudoja šios srities kaimo turizmo versle. Todėl pradėjome Lietuvos kaimo tinklo renginių komunikacijos projektą „Kaimo turizmo vaidmuo kaimo plėtros procesuose – kulinarinio turizmo ir vietinių maisto produktų vartojimo skatinimas“, kuriuo siekiame skatinti ūkininkų, kaimo turizmo paslaugų teikėjų, smulkių gamintojų kaime, kaimo bendruomenės ir gyventojų bendradarbiavimą, pasiūlydami jiems naujas veiklas, įtraukiant kulinarinį paveldą ir skatinant vietinių maisto produktų vartojimą.

Susitikimo metu Radviliškyje dalinomės gerąja Lietuvos patirtimi bei žiniomis, parsivežtomis iš Norvegijos ir Latvijos kolegų, bei diskutavome kaip gaminamus maisto produktus padaryti prieinamu ir patraukliu kelionių objektu. Tuo pačiu su seminaro dalyviais aplankėme Pociūnėlių miestelio bendruomenės projekto „Kaimiškos gėrybės iš Pociūnėlių“ gamybos vietą bei sulčių spaudyklą.

Renginio programa

10:30-11:00 Dalyvių registracija

11:00–11:45 Vietinis maistas – viena svarbiausių turizmo sudėtinių dalių

11:45-12:30 Kulinarinio turizmo gerosios patirties pavyzdžiai

12:30-12:50 Kavos pertrauka

12:50-13:35 Kokia kulinarinio turizmo patirtis Lietuvoje?

13:35-14:20 Bendradarbiavimo galimybės siekiant skatinti vartoti vietinius maisto produktus

14:20-15:00 Diskusijos

Dar 2 seminarų ciklai planuojami šių metų pabaigoje. Sekite informaciją!

Šeštadienį, Radviliškio rajone, Pakiršinio dvaro parke, vyko šaltibarščių čempionatas. Jame buvo gaminamas šis tradicinis patiekalas, vyko degustacijos, koncertai, parodos, taip pat amatininkų ir tautinio paveldo gaminių mugė.

Įdomūs faktai apie šventę:

Čempionatas Pakiršinio dvare vyko jau ketvirtą kartą.
Suvalgyta mažiausiai 400 litrų šaltibarščių!
Dėl geriausiųjų titulo varžėsi 24 komandos.
Dalyvavo net 7000 šaltibarščių mėgėjų!
Receptai stebino lankytojus – šaltibarščius gamino ir su vyšniomis, ir su silke, ir net riešutais.
Čempionato šūkis „Man patinka rožinė!“.

Šioje maisto šventėje mes pristatėme Bascil projekto tikslus vietiniams kaimo verslininkams, ūkininkams ir maisto gamintojams, bei su projekto pilotinėmis organizacijomis „Pociūnėlių kaimo bendruomenė“ ir „Skėmių Traktierius“ dalyvavome pačioje šventėje. Skleidėme žinią apie projekto galimybes padėti smulkiems vietos maisto gamintojams, įvairinant jų veiklas, įtraukiant kulinarinio turizmo paslaugų teikimą. Taip pat domėjomės maisto šventės dalyvių pateikiamomis naujomis idėjomis.

Skėmių Traktierius laimėjo pirmą vietą kaip tradicinių šaltibarščių gamintojas. Sveikiname!

Kaimo turizmo verslininkai pajamas uždirba privačios iniciatyvos pagrindu: yra pilnai savo turtu atsakingi už vykdomą veiklą, prisiima rizikas ir patiria ir neatskaitomų kaštų. Tai nėra alternatyvi darbo santykių forma ir mes, kaimo turizmo verslininkai, nepritariame LR Vyriausybės rengiamai mokesčių reformai, kuria siūloma didinti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą ir įvesti progresinius mokesčius taip suvienodinant individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimą.

e to, dažnu atveju, kaimo turizmas yra sezoninė veikla, kuria sodybos užsiima vos keletą mėnesių per metus. Geriausias šios veiklos įteisinimo būdas – verslo liudijimas, kuris leidžia sąžiningai mokėti mokesčius ir neapkrauna administracine našta. Nepritariame vyriausybės pozicijai palaipsniui naikinti verslo liudijimus ir didinti administracinę naštą kaimo turizmo verslams.

Kartu su kitomis verslo asociacijomis kreipiamės į LR Seimą ir Vyriausybę ir kviečiame nesislėpti ir nesinaudoti vasaros atostogų laikotarpiu mokesčių reformai prastumti, o diskutuoti su visais verslais ir ieškoti sprendimų, kurie turėtų teigiamos įtakos kaimo turizmo sektoriaus plėtrai ir neskatintų paslaugų teikėjų trauktis į šešėlį.

Jau kuris laikas dirbame prie Erasmus+ projekto CORDIALIS. Tie, kurie susipažino su projektu nuo jo pradžios, žino mūsų išsikeltus tikslus, tačiau, daugelis apie CORDIAL išgirsta tik dabar, todėl norime trumpai ir konkrečiai supažindinti su šiuo projektu.

Mūsų komandos tikslas – nustatyti pasikartojančias problemas, kylančias nuotolinio kalbų mokymosi ir neformaliojo mokymosi situacijose virtualiame bendravime. Nustatydama šias problemas ir ieškodama jų sprendimo būdų, CORDIALIS siekia skatinti ir gerinti internetinių mainų kokybę formaliojo ir neformaliojo švietimo, kultūrinio tarpininkavimo ir vietos paveldo bei amatų pristatymo elektroninėje erdvėje srityse.

Plačiau apie viską lankstinuke:

Prie šio projekto dirbame jau beveik pusantrų metų ir galime pasidžiaugti jau pasiektais rezultatais. Oficialiai pabaigėme pirmą projekto dalį, kuri buvo pažymėta bendru renginiu Italijoje. Tačiau apie tai, ką nuveikėme anksčiau, jau kalbėjome, o dabar norėtume papasakoti apie projekto naujienas ir ateities planus.

Socialinių tinkų komunikacija

Antroji projekto dalis prasidėjo naujo vadovo rengimu „Menu paremtos veiklos, skirtos vietos ir kaimo kultūros paveldui populiarinti“. Šis dokumentas yra skirtas daugiausia amatininkams, tačiau jis gali būti naudingas visiems, kas turi nedidelį verslą ir nori aktyviau ir išskirtiniau komunikuoti socialiuose tinkluose. Šiame vadove trumpai pristatoma amatininkų veikla kiekvieno projekto partnerio šalyje ir pateikiama penkiolika pavyzdžių kaip įdomiau komunikuoti socialiniuose tinkluose. Taip pat pateiktos instrukcijos, kaip šias veiklas pritaikyti amatininkų darbui bei pateikiami realaus gyvenimo pavyzdžiai. Vadovas išverstas į 5 kalbas: lietuvių, anglų, suomių, prancūzų ir italų.

Projekto partneriai taip pat siekė išsiaiškinti, kaip šie aprašyti pavyzdžiai veikia iš tikrųjų. Todėl Suomijos, Italijos ir Lietuvos partnerių socialinių tinklų paskyrose vietinėmis kalbomis buvo išbandytos penkios veiklos. Vadovą ir socialinių tinklų testavimo rezultatus galima rasti svetainėje www.cordialiserasmus.eu skiltyje „Rezultatai 2“.

Paroda

Mokymosi centrams ir bibliotekoms kuriame 10 elementų parodos modelį su 3 etapų dirbtuvių planu, įskaitant specialistams skirtą instrukcijų vadovą, kuris padės jiems sukurti savo parodą apie vietos kultūrą, įtraukiant visuomenę. Medžiaga bus prieinama rudens pradžioje.

Kaip sukurti efektyvų vaizdo įrašą?

Kad sukurtumėte gerus vaizdo įrašus, reikia geros įrangos ir žinių, kaip ja naudotis. Projekto partneriai parengė atskirą dokumentą, kuriame trumpai aptariami įvairūs su vaizdo įrašų kūrimu susiję aspektai ir žingsniai. Prieš pradėdami galvoti apie turinio filmavimą namuose, būtina perskaityti šį trumpą dokumentą.

Projekto seminaras vyks 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje
Kaip ir pirmoje projekto dalyje, surengsime du renginius – vieną bendrą, kuris vyks anglų kalba bei atskirus renginius kiekvieno partnerio šalyje vietine kalba. Daugiau informacijos apie tai skelbsime Facebook ir projekto svetainėje: cordialiserasmus.eu. Sekite mus!

Gegužės viduryje Sakartvele vyko IV-oji tarptautinė kaimo turizmo konferencijoje, kur asociacijos prezidentė skaitė pranešimą apie Lietuvos kaimo turizmą, pasidalino geraisiais mūsų narių pavyzdžiais bei pristatė Miško tako projektą.

Dabar norime pasidžiaugti, kad tai atnešė puikių rezultatų. Nuo šiol mūsų projekto Miško ir Jūrų takus bus galima rasti tarptautinėje programėlėje Biliki App, kurią sukūrė broliai iš Gruzijos.

„Biliki“ yra tarptautinė programėlė, kurioje talpinami įvairūs maršrutai, savarankiškos ekskursijos, apgyvendinimo bei maitinimo įstaigos ir kita keliautojui naudinga informacija. Programėlė skatina keliautojus rinktis tvarų ir atsakingą turizmą, vietinius gidus ir mažas įmones. Pateikta informacija suteikia keliautojams galimybę lengvai atrasti ir gauti unikalių ir kultūriškai vertingų patirčių, o vietos paslaugų teikėjams – pasiekti pasaulinę atsakingų keliautojų rinką. Nuo šiol mūsų maršrutai ir greta jų įsikūrę paslaugų teikėjai bus dar labiau matomi ir tikimės, kad tai padės pritraukti daugiau užsienio keliautojų!

„Atviros dienos kaime“ buvo suorganizuotos septintus metus iš eilės! Šiemet Gegužės 19–21 dienomis visi norintys praleisti įsimintiną laiką kaime buvo kviečiami aplankyti įvairiuose Lietuvos kampeliuose esančius ūkius, muziejus, dvarus, bendruomenių centrus, sodybas, amatininkus ir kitus įdomius objektus.

Sugrįžus prie pavasarinio renginio laiko, matome, kad susidomėjimas buvo daug didesnis nei organizuojant akciją rudenį. Prie renginio prisijungė 100 dalyvių: 27 ūkiai, 23 kaimo turizmo sodybų, 13 amatininkų-menininkų, 10 dvarų ir parkų, 9 kelionių bei pramogų organizatoriai, 7 kavinės ir kulinarinio paveldo puoselėtojai, 5 muziejai, 5 bendruomenių centrai bei 1 kempingas-stovyklavietė.

Lankomi ūkiai ir sodybos buvo pasklidę po visą šalį. Lankytojai objektus galėjo rasti net 38 skirtinguose Lietuvos rajonuose. Daugiausiai dalyvių buvo Kupiškio rajone, čia galima buvo aplankyti 8 skirtingus objektus. Po 7 dalyvius laukė Molėtų, Šakių bei Rokiškio rajonuose, 6 dalyviai Radviliškio rajone, 5 lankytini objektai buvo Panevėžio rajone. Kaip ir praėjusiais metais, didelė dalis savo duris atvėrusių dalyvių akcijoje dalyvavo pirmą kartą, todėl lankytojai, kurie ne pirmus metus akcijos dienomis vyko į kaimą, tikrai turėjo galimybę išsirinkti naujų, neatrastų vietovių.

Po renginio apklausėme dalyvius, sužinojome kaip jiems sekėsi ir kokių patarimų turi organizatoriams. Matant tiek dalyvių, tiek keliautojų atsiliepimus, matome, kad geriausia data renginiui yra vėlyvas pavasaris, tad ir 2024 metais šį renginį organizuosime gegužės mėnesį. Iš viso akcijos metu ūkiuose, sodybose, pas amatininkus, bendruomenių ir kultūros namuose viešėjo beveik 2300 lankytojų (remiantis 73 dalyvių atsakymais iš 100) (2017 m. – 1750, 2018 m. – 2200, 2019 m. – beveik 2400, 2020 m. – 2300, 2021 m. – 1000, 2022 m. beveik 1000 lankytojų). Didžioji dalis visų lankytojų buvo šeimos ir draugų kompanijos.

Lankytojų skaičius lankomuose objektuose buvo labai skirtingas, kai kurie dalyviai nesulaukė nei vieno lankytojo, kitus, per vieną dieną, aplankė 200-300 svečių. Apklausus dalyvius pastebėjome tendenciją, jog tie, kurie patys papildomai neviešino akcijos, tie lankytojų ir nesulaukė. Didžioji dalis akcijos dalyvių, kurie apie renginį pranešė savo socialiniuose tinkluose, kurie persidalino mūsų iškomunikuotomis žinutėmis, sulaukė nemenko skaičiaus lankytojų.

Prie patarimų buvo išskirta, kad reikėtų sukurti Google Maps žemėlapį, kuriame matytųsi visi dalyviai. Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienais metais jį sukuriame ir dalinamės prie renginio informacijos. Šių metų Google Maps žemėlapį galite matyti žemiau. Taip pat sulaukėme skatinimų reklamuotis televizijoje bei su influencerių pagalba. Tačiau šioje vietoje viskas atsiremia į ribotus finansus. Savomis pažintimis keliavome ir į žinių radiją, ir į LNK televiziją, kur gavome šiek tiek eterio pristatyti renginį, tačiau nuolatinės reklamos šiuose kanaluose negalime garantuoti. Sulaukėme daug padėkų ir linkėjimų dirbti su šia idėja toliau. Ačiū už palaikymą!

Kaip visuomet sulaukėme ir širdį džiuginančių atsiliepimų. Pavyzdžiui sodybos Po Vienu Rūmu lankytojų atsiliepimas: „Eilinė diena kaime – neeilinė diena miestiečiui. Sodybos “Po Vienu Rūmu” įkūrėjai Elena Virzinkevičienė ir Andrej Virzinkevic jau antrus metus organizuoja atviras dienas kaime. Žinoma svečių laukia iš anksto paruošta programa. Tradiciškai, sulaukus svečių, Elena pravedė ekskursiją po Po Vienu Rūmu namų muziejų, po to išskirtinius papuošalus kuriantis Erik Gembey, visiems susidomėjusiems, išdavė kelias juvelyrikos paslaptis – šiek tiek papasakojo apie baltų simbolius juvelyrikoje. Po edukacinės programos visi buvo kviečiami prie kaimiško stalo kur garavo kazane virtą rūgštynių sriuba ir krosnyje keptus bulvinius blynus. Pasistiprinę išsiruošėme į kelių kilometrų žygį, kurio metu Dieveniškių istorinio regioninio parko vyriausioji specialistė Irutė Eidukienė mums daug papasakojo apie apylinkes, apie V-VI amžiuje atsiradusius pilkapynus, apie rėžinių kaimų atsiradimą, tūkstantmetį minintį ąžuolą ir dar daug daugiau. Po žygio bandėm įminti liaudiškas mįsles, skanavom krosnyje keptą pyragą ir naminį kisielių, už įmintas mįsles buvom apdovanoti medalionais, kurie saugo nuo laumių. Pabaigai – rąstų pjovimo varžybos. Taigi, su įdegusiais skruostais ir pilnais plaučiais deguonies grįžom namo“.

Paklausus dalyvių kaip jiems sekėsi, Geologo kelionės šmaikštavo: „Labiausiai patiko Linutė ir Jonas 🙂 O jeigu rimtai, tai labai pavykęs renginys, kurio metu visą dieną lankėme Radviliškio rajono gamtos paminklus, todėl klientams patiko pasakojimai, žinios apie Lietuvos gamtinę istoriją. Renginį pabaigėme Panekelpių kaime, kur buvome vaišinami ypatingomis vaišėmis, jų gaminimo būdus papasakojo Lina Noreikatė. Visi nenoriai išvažiavome. :)“

Kaip ir kasmet, akciją viešinti padėjo „We love Lithuania“, jie parašė penkis straipsnius pristatant skirtingas veiklas ir dalyvius. Taip pat 5 straipsniai apie kiekvieną regioną ir ką jame nuveikti pasirodė LKTA naujienose. Greta šių straipsnių buvo pasirodę daug žinučių skirtinguose dienraščiuose, taip pat apie akciją nuolatos buvo skelbiamos žinutės socialiniuose tinkluose. Be to, LKTA suorganizavo žurnalistų viešinimo turą. Šiemet aplankėme Molėtų, Ukmergės bei Utenos rajonų objektus. Galiausiai, akcijos žemėlapiukai buvo pristatyti parodos „Atostogos Lietuvoje“ metu, kuomet visą parodos laikotarpį aktyviai kvietėme žmones susipažinti su šiuo renginiu.

Dėkojame akcijos dalyviams ir partneriams už kartu atliktą darbą, investuotą laiką ir dalyvavimą! Iki susitikimo 2024 metais!

2023 m. dalyviai:

Įgyvendinant European Green Belt projektą „Ekoturizmo sprendimai smulkiems kaimo verslininkams Europos žaliojoje juostoje Lietuvoje“ drauge su išoriniais ekspertais parengėme dvi metodologijas – pirmoji skirta smulkiesiems verslininkams, kuri yra tarsi vadovas padedantis įsivertinti ir patariantis kaip plėtoti ekoturizmo paslaugas, naudojant tvarius gamtos išteklius ir ekosistemomis pagrįstus metodus. Antroji metodologija skirta turistams, norintiems pradėti keliauti tvariau.

Ekoturizmas yra viena iš sparčiausiai augančių darnaus turizmo rūšių. Šiuolaikinis turizmas jau sunkiai įsivaizduojamas be darnaus požiūrio į keliones, o ekoturizmas laikomas vienu iš geriausių būdų skatinti darnų regionų vystymąsi. Ekologinio turizmo plėtra gali būti naudinga plėtojant vietos ekonomiką ir visuomenės vystymąsi, taip pat saugant aplinką. Norint plėtoti šią turizmo rūšį, reikalingas integruotas suinteresuotųjų šalių požiūris, apimantis ekonominius, aplinkosauginius ir etinius procesus.

Pastaraisiais metais ypač išaugo susidomėjimas ekoturizmu. Keliautojai ieško būdų keliauti tvariau, ieško turizmo industrijos nepaliestų vietų ir unikalių patirčių. Ypač išpopuliarėjo turistų noras „pagyventi kaip vietiniam“: užsiimti ta vieta, kuria užsiima vietiniai gyventojai, lankytis vietinių gyventojų pamėgtose vietose ir valgyti vietinių gyventojų mėgstamą maistą. Toks turizmas minimaliai įtakoja vietinės aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčius, o kartu turi teigiamos įtakos vietos bendruomenių puoselėjimui ir regionų gyvybingumo išsaugojimui.

Tad pristatome dvi metodologijas, kurios padės kurti tvaresnes turizmo paslaugas bei paskatins turistus rinktis ekologinio turizmo paslaugų teikėjus:

PASLAUGŲ ATITIKIMO EKOTURIZMO KRITERIJAMS VERTINIMO IR VYSTYMO METODIKA TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJAMS

KAIP KELIAUTI TVARIAI? PATARIMAI PRADEDANČIAJAM EKOTURISTUI

Šis projektas įgyvendinamas gavus Europos Sąjungos projekto BESTbelt finansinę paramą. Už šio projekto turinį atsako tik Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir jokiu būdu negalima laikyti, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.