admin | Kaimo turizmas

Anykščių kraštas dažnai vadinamas Aukštaitijos perlu. Tai vieta, kur susipina gamtos grožis, kultūros paveldas ir nuotykių dvasia. Vaizdingi miškai, kalvos ir upių vingiai čia kuria ypatingą atmosferą, kviečiančią tiek atsipalaiduoti, tiek leistis į aktyvų pažinimą.

Didžiausias Anykščių pasididžiavimas – Šventosios upė, kurios srovė vingiuoja pro miestą ir apylinkes, kviesdama išbandyti plaukimą baidarėmis ar irklentėmis. Šventoji puikiai tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems vandens turistams – jos maršrutai atveria įspūdingus vaizdus, o pakrantėse galima rasti jaukių poilsio vietų. Tarp populiariausių maršrutų – atkarpa nuo Anykščių iki Mikierių, kur įsikūrusi sodyba „Šventosios upės slėnis“. Čia siūloma ne tik nakvynė, bet ir baidarių, kanojų bei irklentčių nuoma, pirtis, kubilas ir ramus poilsis gamtos glėbyje.

Keliaujant toliau verta aplankyti sodybą „Žalioji stotelė“, esančią Šventupio kaime, ant Šventosios kranto. Tai puikus pasirinkimas šeimoms ar draugų kompanijoms – čia įrengtos stovyklavietės, pirtis, vaikų žaidimų aikštelės ir sporto erdvės. Sodybos šeimininkai siūlo ir baidarių nuomą bei transportavimą, todėl tai patogi vieta pradėti ar užbaigti baidarių kelionę. Po aktyvios dienos svečiai gali atsipalaiduoti kubile, vakaroti prie laužo ar tiesiog mėgautis gamtos tyla.

Anykščiai garsėja ne tik upėmis, bet ir savo miškais. Lajų takas – vienas žymiausių šio krašto objektų – leidžia pažvelgti į medžių viršūnes iš paukščio skrydžio. Nuo 300 metrų ilgio tako atsiveria įspūdingi Šventosios slėnio vaizdai, o greta stūkso legendinis Puntuko akmuo, apie kurį pasakojama daugybė istorijų.

Aktyvaus poilsio mėgėjai Anykščiuose ras daugybę galimybių: dviračių ir pėsčiųjų takus, Kalitos kalno pramogų parką su rogučių trasa, pažintinius žygius po Anykščių šilelį. Vasarą čia itin populiari baidarių nuoma Šventosios upe, o žiemą kraštas tampa traukos vieta slidinėjimo entuziastams.

Anykščiai – tai vieta, kur upės tėkmė susilieja su šilelio ošimu, o kiekvienas kampelis kviečia atrasti ką nors naujo. Nesvarbu, ar atvykstate pasinerti į tylą, ar ieškote nuotykių vandenyje – šis kraštas visada palieka geriausius prisiminimus.

Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako tik Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir jis jokiu būdu negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.

Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje surengėme du informacinius seminarus, skirtus supažindinti su nauja mokymosi platforma, kurią parengėme Erasmus+ projekto rėmuose. Ši platforma sukurta siekiant padėti svetingumo ir turizmo sektoriaus atstovams praktiškai taikyti žiedinės ekonomikos principus savo kasdienėje veikloje.

Seminaruose dalyvavo kaimo turizmo paslaugų teikėjai, stovyklaviečių ir kempingų savininkai bei maitinimo paslaugų atstovai iš įvairių Lietuvos regionų. Dalyviai turėjo galimybę išsamiai susipažinti su platformos turiniu, išbandyti savikontrolės testus, leidžiančius įsivertinti savo verslo tvarumo rodiklius, bei aptarti, kaip pateiktą informaciją būtų galima pritaikyti praktikoje.

Kodėl tai aktualu?

Žiedinės ekonomikos principų taikymas svetingumo sektoriuje nėra tik aplinkosaugos klausimas – tai investicija į efektyvesnį ir patrauklesnį verslą.

Tvarūs sprendimai padeda sumažinti veiklos kaštus
Atsakingo verslo įvaizdis stiprina klientų pasitikėjimą
Patrauklumas sąmoningiems turistams skatina didesnius srautus
Prisidėjimas prie gamtos išsaugojimo kuria pridėtinę vertę visam regionui

Ką rasite mokymosi platformoje?

Mokomąją medžiagą, pritaikytą svetingumo ir turizmo sektoriaus verslams
Gerųjų pavyzdžių iš Lietuvos ir kitų Europos šalių
Savikontrolės testą, padedantį įsivertinti jūsų įmonės tvarumo lygį

Daugiau informacijos ir mokymosi išteklių rasite čia: https://circularsmescan.eu/lt/css2/home

Po sėkmingų susitikimų įvairiuose Lietuvos regionuose, Lietuvos kaimo turizmo asociacija kviečia jus į paskutinį WaterWays projekto seminarą, kuris vyks spalio 7 d. Šiaulių rajone.

Šis seminaras skirtas visiems, kurie dirba ar domisi vandens turizmu, aktyviu poilsiu gamtoje bei turizmo rinkodaros galimybėmis. Tai bus puiki proga ne tik susipažinti su WaterWays platforma, bet ir apžvelgti įgytas patirtis, pasidalinti idėjomis bei kartu pamąstyti apie ateities planus.

Ko tikėtis:

WaterWays projekto pristatymas ir galimybės tiek paslaugų teikėjams, tiek keliautojams
Praktinis platformos naudojimo pristatymas
Diskusijos apie vandens turizmo rinkodarą ir maršrutų potencialą regione
Bendraminčių susitikimas ir idėjų mainai

Programa:

10:00 – Registracija
10:30 – Įžanga ir projekto pristatymas
11:00 – Platformos pristatymas
11:45 – Kavos pertrauka
12:15 – Diskusijos
13:30 – Renginio pabaiga

Vieta: Šiaulių rajonas (tiksli vieta ir detalės bus išsiųstos užsiregistravusiems dalyviams)
Pradžia: 10:00
Dalyvavimas nemokamas, būtina registracija iki spalio 5 d. – https://forms.gle/YnsCBeo4HqutzVYKA

Daugiau informacijos – [email protected]

Molėtų rajonas dažnai vadinamas ežerų karalyste. Tai ne atsitiktinumas – šiame krašte telkšo daugiau kaip du šimtai didesnių ir mažesnių ežerų, kurie ne tik puošia gamtos peizažą, bet ir kviečia lankytojus atrasti įvairiausių pramogų bei poilsio galimybių. Keliautojai, atvykstantys į Molėtų apylinkes, randa tiek ramybę, tiek aktyvų laisvalaikį.

Didžiausias rajono pasididžiavimas – Asvejos ežeras. Jo ilgis siekia net 21 kilometrą, todėl Asveja laikoma ilgiausiu ežeru visoje Lietuvoje. Šis vandens telkinys išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir turtinga istorija – ant jo krantų iškilę Dubingių piliavietės griuvėsiai primena didingą praeitį. Kita poilsiautojų itin mėgstama vieta – Baltieji Lakajai, garsėjantys krištolo skaidrumo vandeniu ir švelniomis smėlio pakrantėmis. Tai tikra vasaros traukos vieta tiek šeimoms, tiek jaunimui, ieškančiam atgaivos ir nuotykių.

Ne mažiau lankomi ir Bebrusų, Stirnių, Želvos ežerai, kurie vilioja žvejus, vandens sporto mėgėjus bei ramybės ieškančius keliautojus. Labanoro girios apsuptyje slypintys ežerai suteikia galimybę susilieti su gamta – čia galima leistis į žygius miško takais, klausytis paukščių giesmių ir vakaroti prie laužo.

Prie Molėtų ežerų siūlomos įvairios pramogos: nuo pasiplaukiojimo valtimis, baidarėmis ar irklentėmis iki povandeninio nardymo bei tradicinės žvejybos. Įrengtos stovyklavietės ir jaukios kaimo turizmo sodybos suteikia galimybę ilsėtis patogiai, tačiau kartu išlaikyti ryšį su gamta.

Molėtų rajonas – tai vieta, kurioje gamta yra turistų traukos centras. Čia susipina ramybė, tradicijos ir aktyvus laisvalaikis. Nesvarbu, ar atvykstate pasinerti į tylą, ar ieškote nuotykių, ežerų kraštas visuomet paliks geriausius atsiminimus.

Po sėkmingų pavasario ir vasaros renginių, Lietuvos kaimo turizmo asociacija kviečia į dar vieną susitikimą, kuris vyks rugsėjo 23 d. Šilutės rajone.

Šie mokymai skirti visiems, kurie dirba ar domisi vandens turizmu, aktyviu poilsiu gamtoje bei turizmo rinkodara. Tai puiki proga susipažinti su nauja WaterWays projekto platforma, padiskutuoti apie regioninių maršrutų potencialą ir pasidalinti patirtimi su bendraminčiais.

Mokymų temos:

WaterWays projekto ir platformos pristatymas – galimybės paslaugų teikėjams ir keliautojams.
Praktinis platformos naudojimas.
Diskusija apie vandens turizmo rinkodarą Lietuvoje ir regione.
Idėjų generavimas, kaip stiprinti turizmo pasiūlą.

Kuo ypatingas šis renginys?

Diskusijos persikels į laivą, tad dalyviai turės galimybę ne tik pasidalinti savo įžvalgomis, bet ir patirti vandens turizmo dvasią iš arti.

Programa:

14:00 – Registracija
14:30 – Įžanga, projekto pristatymas
15:15 – Platformos pristatymas
16:00 – Kavos pertrauka
16:15 – Diskusija ir pasiplaukiojimas laivu
17:30 – Renginio pabaiga

Vieta: Šilutės rajonas (tikslų adresą ir detales atsiųsime užsiregistravusiems dalyviams)
Renginio pradžia: 14:00 val.

Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija iki rugsėjo 19 d. būtina: https://forms.gle/2gujoRq7aRDm9Zvm9

Daugiau informacijos – [email protected]

Įgyvendinant karinio paveldo projektą šią vasarą kartu su profesionaliu filmuotoju iš Latvijos lankėmės įvairiose vietovėse Lietuvoje ir Latvijoje. Čia buvo fiksuojami unikalūs karinio paveldo objektai, jų aplinka ir istorijos fragmentai.

Rezultatas – trumpų vaizdo įrašų serija, kviečianti atrasti mūsų regiono ir Latvijos karinį paveldą, pažinti jo istoriją bei įtraukti šias vietas į kelionių maršrutus. Tai ne tik vizualus pasakojimas apie svarbias vietas, bet ir paskata turizmui – keliauti, atrasti, patirti.

Visus parengtus vaizdo įrašus galite peržiūrėti čia:

Netrukus pasirodys ir ilgesnis, specialiai parengtas pristatomasis filmas, kuris dar plačiau pakvies susipažinti su karinio paveldo vietovėmis abiejose šalyse.

Stiprūs vakar – laisvi šiandien! Tai yra mūsų istorijos apie bendrą Baltijos karinį paveldą ir nepriklausomybę šūkis.

Projektas LL-00052 „Baltijos šalių karinio paveldo turizmo produkto plėtra Lietuvoje ir Pietų Latvijoje“ (Military Heritage II) įgyvendinamas remiant Europos Sąjungos ir Interreg VI-A Latvijos-Lietuvos 2021-2027 metų programai. Ši informacija parengta su Europos Sąjungos finansine parama. Informacijos turinys yra parengtas Lietuvos kaimo turizmo asociacijos ir gali neatspindėti oficialios Europos Sąjungos pozicijos.

Norite keliauti atsakingai ir pažinti unikalią Lietuvos pajūrio gamtą bei kultūrą? Trys naujai parengti ekoturizmo maršrutai kviečia tai padaryti tvariai – keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar net vandens transportu.

Šie maršrutai veda per Kuršių marių ir Baltijos pajūrio regionus – teritorijas, kuriose darniai susilieja gamta, kultūra ir vietos bendruomenių gyvenimas. Vienas jų driekiasi pietine Kuršių marių pakrante – Europos žaliosios juostos taku per Nemuno deltą, Kuršių neriją ir Pajūrio regioninį parką. Šis ekologinis koridorius – vienas svarbiausių Europos gamtos paveldo objektų, saugantis bioįvairovę ir jungiantis vertingiausias saugomas teritorijas.

Dar vienas dviejų dienų ekoturizmo maršrutas kviečia keliauti Kuršių nerijos nacionaliniu parku – nuo Smiltynės iki Nidos ir atgal. Kelionėje numatyta nakvynė žvejo name, paukščių stebėjimai ir darnaus keliavimo principais grįsti potyriai.

Tuo tarpu šiaurinis Baltijos pajūrio maršrutas – tai išskirtinė kelionė nuo Klaipėdos iki Šventosios, vedanti per smėlynus, pajūrio miškus ir saugomas teritorijas. Čia galima patirti vietos gamtos grožį, susipažinti su kultūros paveldu ir paragauti tradicinių patiekalų.

Visi maršrutai išsamiai aprašyti – pateikiamos lankytinų objektų rekomendacijos, maitinimo ir apgyvendinimo vietos (nuo etnografinių iki kaimo turizmo sodybų), taip pat nuorodos į paslaugų teikėjus. Tai – ne tik kelionės, bet ir galimybė kurti gyvą ryšį su vietos žmonėmis, kultūra ir ekologišku gyvenimo būdu.

Šis projektas įgyvendinamas gavus Europos Sąjungos projekto BESTbelt finansinę paramą. Už šio projekto turinį atsako tik Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir jokiu būdu negalima laikyti, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.

Devintus metus iš eilės Lietuvos kaimas gegužės pabaigoje plačiai atvėrė duris visiems smalsuoliams, norintiems iš arčiau pažinti kaimo gyvenimą, žmones, tradicijas ir svetingumą. Šiemet, gegužės 23–25 dienomis, vyko jau tradicija tapusi akcija „Atviros dienos kaime“, kvietusi leistis į kelionę po visos Lietuvos regionus. Lankytojai galėjo rinktis net iš 95 lankomų objektų – nuo ūkių ir amatininkų dirbtuvių iki dvarų, muziejų, kaimo turizmo sodybų ir bendruomenių namų.

Per tris dienas renginio dalyvius aplankė apie 2000 lankytojų, kurie galėjo iš arti stebėti, kaip auginami gyvūnai bei daržovės, ragauti vietinių skanėstų, pasikalbėti su savo srities meistrais, dalyvauti edukacijose, koncertuose ar tiesiog pailsėti nuo miesto šurmulio. Kaip ir kasmet, renginys suteikė galimybę ne tik pažinti Lietuvos kaimo įvairovę, bet ir kurti asmeninį ryšį su vietomis, kurias paprastai pravažiuojame nepastebėję.

Kaimas kaip gyvas muziejus

Šių metų akcija dar kartą įrodė – kaimas nėra vien tik žemdirbystė ar gyvulininkystė. Tai – kuriantys žmonės, kurie išsaugo tradicijas. Renginyje dalyvavo ne tik ūkiai, bet ir kultūros paveldo objektai, menininkų dirbtuvės, kulinarinio paveldo puoselėtojai, kavinės, bendruomenių centrai, kurie kvietė ne tik pasižvalgyti, bet ir patiems, savo rankomis, išmėginti įvairius amatus – kepti duoną, pinti iš šiaudų, groti tradiciniais instrumentais.

Objektai, kaip ir kasmet, buvo išsidėstę po visą Lietuvą – nuo Suvalkijos iki Žemaitijos, nuo Aukštaitijos kalvų iki Dzūkijos miškų.

Dalyviai pasidalino įžvalgomis, kas jų manymu labiausiai patiko svečiams. Viena dažniausiai minimų patirčių – gyvūnai: jodinėjimas poniais ir arkliukais, susitikimai su terapiniais ūkio gyvūnais, pasivaikščiojimai su alpakomis ar pažintis su bitėmis. Ne ką mažiau dėmesio sulaukė edukacinės veiklos – nuo žaisliuko vėlimo iš vilnos ar darbo su moliu, iki įvairių rankdarbių, gamtos pažinimo bei smidrų pjovimo. Lankytojai džiaugėsi laisve kurti, galimybe pasirinkti ką lipdyti ar kaip įsitraukti, be iš anksto apibrėžtų rėmų.

Ne vienas pabrėžė, kad labiausiai žavėjo autentiškas bendravimas, ramybė ir gamtos grožis, galimybė pabūti toliau nuo miesto šurmulio. Kai kuriuos ypač sužavėjo mažai žinomi kultūros objektai – muziejai, meno galerijos ar net mediniai dvarai, o dar kitus – infrastruktūra, estetika, vietinės degustacijos ar visos dienos patyriminiai maršrutai su žygiais, istorijomis ir vaišėmis.

Buvo ir tokių, kurie sakė – „viskas patiko“ arba tiesiog negalėjo išskirti vieno dalyko. Vienas atsakymas gražiai apibendrina visumą: „Žmonėms patiko ne tik veikla, bet ir tai, kad viską gali liesti, ragauti, uostyti, pažinti kaimą visais pojūčiais.“

Lankytojų srautas – nuo kelių asmenų iki kelių šimtų

Kaip ir anksčiau, lankytojų srautai tarp objektų labai skyrėsi – kai kur apsilankė tik keletas smalsuolių, o kitur per dieną sulaukta net kelių šimtų svečių. Kaip ir kasmet, kvietėme visus dalyvius aktyviai įsitraukti į renginio viešinimą – skelbti apie savo dalyvavimą socialiniuose tinkluose, dalintis akcijos įrašais bei kviesti lankytojus. Patirtis rodo, kad aktyvūs komunikacijoje dalyviai sulaukia ir didesnio susidomėjimo.

Kaip ir kasmet, į pagalbą atėjo „We love Lithuania“, paskelbę penkis išsamius straipsnius apie skirtingus objektus, o Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) parengė turinį apie visus regionus bei organizavo žurnalistų turą po Vilniaus, Širvintų, Utenos ir Anykščių rajonus. Taip pat bendradarbiavome su rajonų Turizmo informacijos centrais, kurie padėjo skleisti informaciją apie renginį savo regionuose. Nors kiekvieno TIC įsitraukimas priklausė nuo jų iniciatyvos, daugelyje rajonų sulaukėme nuoširdaus palaikymo – ačiū jiems!

Šių metų naujiena – akcijos žemėlapius platinti pradėjome ir AIBE parduotuvėse, taip išplėsdami viešinimo kanalų tinklą ir pasiekdami dar daugiau gyventojų regionuose.

Dėkojame visiems, kad padedate kurti tokią gražią šventę Lietuvoje! Renginį organizuojame ne tik mes – organizatoriai, bet ir jūs visi – dalyviai, partneriai, informacijos skleidėjai. Jūsų atsidavimas, laiko investicija ir atviros durys – tai šios akcijos širdis.

2025 m. dalyviai:

Projektui įgyvendinti skiriama iki 47 705,00 Eur (su PVM) dydžio parama su 90 proc. intensyvumu, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 40 549,25 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 7 155,75 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.

Keliaujant po Latviją, Estiją ir Lietuvą, kviečiame apsilankyti karinio paveldo vietose, kurios mena laikotarpį nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios 1914 m., Latvijos ir Estijos valstybių įkūrimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui 1918 m., iki šių laikų.

Šiame vadove pristatomos karinio paveldo vietos: muziejai, tvirtovės, kariniai įrenginiai, takai, bunkeriai, mūšių vietos, kariniai miesteliai, infrastruktūra, memorialai. Siūloma ne tik pamatyti šias vietas, bet ir dalyvauti ekskursijose su gidu, žygiuose po karines vietas, paragauti maisto ir patirti kitų patirčių. Karinio paveldo vietoms aplankyti yra sudaryti kelių dienų maršrutai.
Prie vadovo pridedamas turistinis žemėlapis su 242 karinio paveldo vietomis, esančiomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, įskaitant 113 vietų Lietuvoje ir Pietų Latvijoje, taip pat 10 kelionių maršrutų.

Vadovus rasite čia:

Daugiau apie karinį paveldą ir maršrutus sužinosite projekto svetainėje: www.militaryheritagetourism.info

Stiprūs vakar – laisvi šiandien! Tai yra mūsų istorijos apie bendrą Baltijos karinį paveldą ir nepriklausomybę šūkis.

Ar jūsų verslas jau pasirengęs pereiti prie žiedinės ekonomikos?
Džiaugiamės galėdami pristatyti naują mokymosi medžiagą, skirtą mikro, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) svetingumo ir turizmo sektoriuose! Ji padės ne tik įsivertinti savo verslo žiediškumą, bet ir suteiks praktinių žinių bei įrankių efektyvesniam, tvaresniam verslo veikimui. Medžiaga pritaikyta pagal jūsų verslo tipą, mokymosi stilių ir žiedinės ekonomikos tikslus ir yra prieinama net 5 kalbomis!

Apie tai plačiau skaitykite mūsų trečiame naujienlaiškyje ir Facebook paskyroje: