Gegužės 2 dieną Lietuvos kaimo turizmo asociacija suorganizavo akcijos „Atviros dienos kaime“ viešinimo turą žurnalistams. Beveik 20 žurnalistų, kelionių organizatorių bei fotografų susipažino su 6 išskirtiniais objektais Alytaus, Trakų ir Varėnos rajonuose.

Ankstų rytą apsilankėme Dargužių amatų centre, kur susipažinome ne tik su šiuo centru, bet ir su Sūrininkais Dargužiuose. Pagrindinis amatų centro tikslas – tyrinėti ir populiarinti tautinį paveldą, vykdyti kultūrinę ir edukacinę veiklą, išsaugoti iš kartos į kartą perduodamą amatininkų patirtį ir įgūdžius. Dargužių amatų centre buriasi kūrybingi įvairių sričių amatininkai, demonstruodami drožybos, siuvinėjimo, tapybos, bitininkystės, audimo amatus, supažindina su žolelėmis ir jų rinkimo ypatybėmis bei sirupų ir hidroliatų gamyba. Kulinarinio paveldo puoselėtojai senovinėje krosnyje gamina dzūkų tradicinius patiekalus. Daug sužinojome ir pamatėme!
Toliau vykome į Auto Moto parką – aktyvaus poilsio kompleksą, kur 24 ha plote įrengtas ralio parkas. Čia šeimininkai papasakojo savo šeimos istoriją, įdomų laisvalaikį jų trasose bei pavėžino vieninteliu Baltijos šalyse visureigiu „Monster Truck“. Parke taip pat teikiamos maitinimo paslaugos, tad ši vieta ideali įvairiems įmonių renginiams ar gimtadieniams!
Pietums vykome į Nemunaitį, kur ant pačio Nemuno kranto įsikūręs šeimos netradicinės virtuvės restoranėlis „Kazanas ant ratų“. Šefas Darius išvirė tobulą plovą bei papasakojo apie savo veiklą. Čia be maisto galima užsakyti pirtį bei baidares pasiplaukioti Nemunu.
Toliau pasukome link Merkinės, į Maksimonių kaimą, kur įsikūrusi sodyba „Šilas“. Etnografinėje dzūkiškoje sodyboje skirta poilsiauti ir pramogauti. Čia įrengtos dvi pirtys, mokoma amatų, vedamos ekskursijos ir edukacinės programos, stovyklos, vyksta kulinarinio paveldo degustacija, teikiamos baidarių bei dviračių nuomos paslaugos. Šalia kaimo turizmo sodybos teka Merkio ir Nemuno upės, trys ežerai, tinkantys žvejybai. Aplinkui driekiasi miškai, idealiai tinkantys grybavimui, uogavimui bei vaistažolių rinkimui. Atvykę sužinojome apie Dzūkišką architektūrą, įvairius amatus.
Vakarop susipažinome su „Upių kelias“, kurie organizuoja pėsčiųjų, baidarių ir irklenčių žygius Dzūkijos nacionaliniame parke. Be to – atidarėme baidarių sezoną ir trumpą maršrutą išmėginome patys.
Galutinė stotelė – Merkinės Fabrikas, kuris atsirado buvusio Merkinės muilo ir deguto fabriko vietoje. Jei žvelgti dar anksčiau – čia buvo karališkas Merkinės dvaras, kuris neišliko. Bet gal būt čia Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila savo parašu Vilnių pavertė miestu, suteikdamas jam Magdeburgo teises. Po I pasaulinio karo Merkinės dvarvietėje buvo mokykla. Joje per Senovės dienas pietavo Prezidentas Antanas Smetona. Po II pasaulinio karo mokykla virto ambulatorija, ambulatorija virto senelių namais, senelių namai – apleistais pastatais. Po to čia užklydo užeiviai Radzevičiai ir, laimėję konkursą, išsinuomojo pastatus 45-iems metams.
Naujieji šeimininkai šioje strategiškai patogioje vietoje – Merkinės fabrikas nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs vos po 100 kilometrų, įsikūręs trikampyje tarp Druskininkų, Alytaus ir Varėnos – regi galimybes gerai praleisti laiką, pavalgyti, pailsėti, pakeliauti, pasimėgauti trijų upių santaka ir į pasaulį bei jo problemas pažiūrėti iš áukšto. Čia ne tik susipažinome su šiuo nuostabiu projektu, bet iš Merkinės krašto muziejaus direktoriaus išgirdome įdomią Merkinės istoriją.
Diena buvo turininga, o visiems “Atviros dienos kaime” gerbėjams galime garantuoti, kad šis maršrutas puikus! Galite juo pasinaudoti patys!
Nuoširdus AČIŪ visiems dalyviams, už jaukų priėmimą, intriguojančias istorijas, dieviškus kaimo skanėstus! Taip pat didžiulė padėka žurnalistams, kurie domisi kaimo turizmu ir siekia, kad kuo daugiau žmonių pamatytų jo įdomiąją pusę!
Projektui įgyvendinti skiriama iki 47 705,00 Eur (su PVM) dydžio parama su 90 proc. intensyvumu, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 40 549,25 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 7 155,75 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.
Svarbiausi Konkurso tikslai – etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, ypač vertybių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir (arba) į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, gyvūnų bei augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtra Lietuvos kaimo turizmo sektoriuje; kaimo turizmo sodybų inovatyvus vystymasis išlaikant regionų savitumą bei tradiciškumą; patrauklių kaimo turizmo paslaugų Lietuvos bei užsienio turistams kūrimas.
3 metų kadencijai išrinkta nauja LKTA taryba, kurią sudaro 22 nariai: Lina Noreikaitė-Rimkienė, Inga Kilčiauskienė, Gitana Mileikaitė, Gintaras Senulis, Inga Šarakauskė, Giedrė Užubalė, Elena Virzinkevičienė, Aistė Genienė, Vytis Štelbys, Daiva Buivydienė, Agnė Vaitkuvienė, Monika Sadauskaitė-Pocė, Rolandas Bortkūnas, Nijolė Zubrickienė, Valdas Vasiliauskas, Roma Stulgienė, Audra Kimbirauskienė, Jurgita Krištupienė, Petrutė Račkauskienė, Kęstutis Šeškauskas, Arnoldas Alešiūnas, Jūratė Augustinavičienė.
Kaimo turizmo sodybose dažniausiai lankosi vietiniai keliautojai, tik mažas procentas turistų sudaro užsieniečiai. Vietinio maisto vartojimo kultūra atsiranda iš žinojimo, kas yra vietinis produktas, kodėl jis naudingas ir galimybės rinktis kuo daugiau vietinių produktų bei patiekalų. Kaimo turizmo sodybos yra puiki terpė auginti vietinį maistą atpažįstančius vartotojus. Bus poreikis, atsiras ir didesnė pasiūla. Keliautojai ragaudami vietinį maistą sužino kulinarines tradicijas, papročius, pagilina žinias ir praturtina savo patirtį. Lietuvos gastronominis potencialas yra didžiulis, belieka tik kiekvienam maisto gamintojui atrasti tinkamus receptus, atsižvelgiant į ingredientų lokalumą ir sezoniškumą. Genialumas slypi paprastume! Tad apie tai konferencijos metu ir norėjome kalbėti su LKTA nariais, kaimo turizmo verslininkais.
.png)
.png)

Pažymėtu 747 km taku galite pereiti visą Lietuvą per 36-38 dienas, aplankydami gražiausius Lietuvos gamtos kampelius, apsistodami kaimo turizmo sodybose. Šiam takui Europos žygeivių takus sertifikuojanti
Trečioji CORIALIS projekto dalis – tai socialinių sąveikų stebėjimo ir analizės metodo, pagrįsto Europos paveldo ištekliais, kūrimas. Ankstesniuose projekto etapuose, išbandydami veiklą su įvairiomis auditorijomis, rinkome vaizdo įrašus. Dabar baigiame šių vaizdo įrašų analizės etapą, kuris leis geriau suprasti veiksnius, palaikančius dalyvių įsitraukimą ir įsipareigojimą bendraujant paveldo temomis tiek internetu, tiek gyvai. Šis vertinimo metodas leis visoms institucijoms geriau suprasti ir tobulinti kultūrinius mainus su savo auditorija. Informacija bus prieinama 2024 m. pirmoje pusėje..png)
“Dėka Miško tako, pirmojo ilgos distancijos maršruto mūsų šalyje, Lietuva pateko į Europos žygeivių asociacijos žemėlapį. 747 km ilgio takas veda per gražiausius Lietuvos miškus, pievas, kaimelius, miestus. Į maršrutą, Lietuvoje padalintą į 36 atkarpas, įtraukti ir bendruomenių centrai, etnografinės sodybos, amatų namai, vietos ūkininkai, kiti vietos paslaugų teikėjai, jiems pritaikyta sertifikavimo sistema „Draugiški žygeiviams“. Miško takas buvo pristatytas ir „Lonely Planet“, „Wanderlust“ kelionių platformose bei kitose tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse.”
Pasaulyje savo populiarumo viršūnę pasiekęs jau prieš keletą metų, kulinarinis turizmas sparčiai auga ir Lietuvoje. Ši turizmo sritis mums yra svarbi ne tik iš ekonominės, bet ir iš kultūrinės perspektyvos. Kulinarinis turizmas prisideda prie vietinių maisto gamintojų ir restoranų augimo, sukuria naujas darbo vietas ir skatina tvarų verslą, prisidedantį prie vietinės bendruomenės gerovės. Dar plačiau žvelgiant, kulinarinis turizmas tampa tiltu tarp skirtingų kultūrų. Kai žmonės ragauja skirtingų regionų patiekalus, jie ne tik mėgaujasi, bet ir giliau supranta kiekvieno krašto istoriją, tradicijas ir pasaulėjautą. Tai skatina tarpkultūrinį dialogą, kuris yra svarbus siekiant supratimo ir taikos pasaulyje.
Mūsų renginys, skirtas kulinarinio turizmo privalumams ir galimybėms pristatyti ir aptarti, vyko nuo ryto iki popietės. Seminaro metu turėjome įkvepiančių pranešimų bei įdomių diskusijų. Renginys prasidėjo dalyvių registracija, kur žmonės turėjo galimybę susipažinti, dalintis idėjomis ir sužinoti daugiau vieni apie kitus. Pirmasis pranešimas buvo skirtas pokalbiui apie vietinį maistą, kaip vienai iš svarbiausių turizmo sudėtinių dalių. Antrojo pranešimo metu buvo pristatomi įvairūs pasaulio kulinarinio turizmo projektai ir jų sėkmės istorijos, suteikiant įkvėpimo dalyviams kurti patrauklius kulinarinio turizmo maršrutus. Po įdomių pranešimų, dalyviai turėjo progą neformaliai susitikti, dalintis mintimis ir mėgautis trumpa kavos pertrauka. Toliau buvo aptariama Lietuvos kulinarinio turizmo patirtis, pabrėžiant unikalias vietines kulinarines tradicijas ir skonį. Galutinė tema koncentravosi į bendradarbiavimo galimybes, skatinant vartoti vietinius maisto produktus. Renginio pabaigoje vyko interaktyvios diskusijos, kurių metu dalyviai turėjo galimybę dalintis patirtimi ir diskutuoti apie kulinarinio turizmo ateitį Lietuvoje.