Vakar, balandžio 18 d., viduryje Lietuvos, kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ įvyko konferencija „Vietinio maisto kultūros skatinimas. Kulinarinis turizmas“, kurios metu atidarėme Lietuvos kaimo turizmo sezoną, susipažinome su Raseinių kraštu ir vietinio maisto tema.
Kaimo turizmo sodybose dažniausiai lankosi vietiniai keliautojai, tik mažas procentas turistų sudaro užsieniečiai. Vietinio maisto vartojimo kultūra atsiranda iš žinojimo, kas yra vietinis produktas, kodėl jis naudingas ir galimybės rinktis kuo daugiau vietinių produktų bei patiekalų. Kaimo turizmo sodybos yra puiki terpė auginti vietinį maistą atpažįstančius vartotojus. Bus poreikis, atsiras ir didesnė pasiūla. Keliautojai ragaudami vietinį maistą sužino kulinarines tradicijas, papročius, pagilina žinias ir praturtina savo patirtį. Lietuvos gastronominis potencialas yra didžiulis, belieka tik kiekvienam maisto gamintojui atrasti tinkamus receptus, atsižvelgiant į ingredientų lokalumą ir sezoniškumą. Genialumas slypi paprastume! Tad apie tai konferencijos metu ir norėjome kalbėti su LKTA nariais, kaimo turizmo verslininkais.
Konferenciją pradėjome su LKTA Tarybos pirmininkės pavaduotojos Gitanos Mileikaitės, Raseinių rajono savivaldybės vicemero Mingaudo Tamaliūno bei sodybos “Karpynė” direktorės Kristinos Viršilienės sveikinimais. Tuomet išgirdome įdomų ir intriguojantį Raseinių krašto pristatymą, kurį surengė VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas ir laidos „Vasara prie piliakalnio“ vedėjas Arnas Zmitra.
Diskusijai „Kulinarinio turizmo galimybės Lietuvoje“ kvietė ir savo patirtimi kaip sekėsi įkurti restoraną toli nuo miesto dalinosi Laisvė ir Vytaras Radzevičiai. Išgirdome nuoširdų pasakojimą, nuo ko prasidėjo Merkinės fabriko kelionė, su kokiomis kliūtimis susidūrė jo įkūrėjai ir kokia vis dėl to buvo sėkmės paslaptis. Laisvė pasidalino komunikacijos svarba, triukais ir patarimais.

Renginio metu kaip visuomet kalbėjome apie geruosius KPP pavyzdžius bei pristatėme leidinius, kuriuose jie aprašyti. Taip pat konferencijos metu vyko kontaktų mugė „Narys nariui“, kurioje užsimezga nuostabūs bendradarbiavimo projektai. Šį kartą savo paslaugas pristatė net 16 paslaugų teikėjų:
Nostra pristatė namų tekstilės gaminius.
Sodyba “Žemsuodos kaimelis” pristatė savo kitą verslą – Kayak shop – vandens turizmo įrangą.
Kemitek – ekologiškus popieriaus produktus.
Šironija – Pluoštinių kanapių produktus (aliejus, arbata, sėklos), kitos arbatos, edukacija.
MB Kazanas ant ratų papasakojo apie savo šeimos restoranėlį ir garsiuosius plovus.
Geologo kelionės pakvietė į geologines edukacijas gamtoje.
50arų. Darbo ir džiaugsmo pristatė savo išskirtinius gaminius iš pomidorų.
Sodyba “Geras” savininkė išleido eilėraščių knygą, kurią ir pristatė susitikimo metu.
Šlėvės ūkis pakvietė paragauti ir įsigyti gaminių iš vaisių.
Sodyba Grikucis veda nuostabias edukacijas, kurias ir pristatė bei pavaišino svečius grikių tortu.
Manjana atvyko su profesionaliomis valymo priemonėmis.
Pociūnėlių miestelio bendruomenė pristatė Pociūnėlių miestelio bendruomenės džiovintas daržoves, arbatas, cukatus.
Laumės sodyba prie Mūšos tyrelio papasakojo apie savo sodyboje rengiamas edukacijas.
Adelė Karaliūnaitė pristatė gaminius iš rankomis laukinėse augimvietėse surinktų augalų.
Makita, kaip visuomet, pasirūpino, kad sodybiečiams būtų kuo lengviau prižiūrėti sodybų aplinką ir pristatė savo naujienas sodo technikos įrankiuose.
Iveta Bliujūtė atvyko su šeimos verslu – šakočiais. Pasivaišinome, įsigijome, rekomenduojame!
Didžiulis AČIŪ sodybos Karpynė komandai už jaukų priėmimą, skanius pietus bei visą pagalbą organizuojant renginį. Bei dėkojame visiems nariams, kurie atvyksta, būna kartu ir mūsų susitikimus papildo savo šypsenomis!
Projektui įgyvendinti skiriama iki 47 705,00 Eur (su PVM) dydžio parama su 90 proc. intensyvumu, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 40 549,25 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 7 155,75 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.
.png)
.png)

Pažymėtu 747 km taku galite pereiti visą Lietuvą per 36-38 dienas, aplankydami gražiausius Lietuvos gamtos kampelius, apsistodami kaimo turizmo sodybose. Šiam takui Europos žygeivių takus sertifikuojanti
Trečioji CORIALIS projekto dalis – tai socialinių sąveikų stebėjimo ir analizės metodo, pagrįsto Europos paveldo ištekliais, kūrimas. Ankstesniuose projekto etapuose, išbandydami veiklą su įvairiomis auditorijomis, rinkome vaizdo įrašus. Dabar baigiame šių vaizdo įrašų analizės etapą, kuris leis geriau suprasti veiksnius, palaikančius dalyvių įsitraukimą ir įsipareigojimą bendraujant paveldo temomis tiek internetu, tiek gyvai. Šis vertinimo metodas leis visoms institucijoms geriau suprasti ir tobulinti kultūrinius mainus su savo auditorija. Informacija bus prieinama 2024 m. pirmoje pusėje..png)
“Dėka Miško tako, pirmojo ilgos distancijos maršruto mūsų šalyje, Lietuva pateko į Europos žygeivių asociacijos žemėlapį. 747 km ilgio takas veda per gražiausius Lietuvos miškus, pievas, kaimelius, miestus. Į maršrutą, Lietuvoje padalintą į 36 atkarpas, įtraukti ir bendruomenių centrai, etnografinės sodybos, amatų namai, vietos ūkininkai, kiti vietos paslaugų teikėjai, jiems pritaikyta sertifikavimo sistema „Draugiški žygeiviams“. Miško takas buvo pristatytas ir „Lonely Planet“, „Wanderlust“ kelionių platformose bei kitose tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse.”
Pasaulyje savo populiarumo viršūnę pasiekęs jau prieš keletą metų, kulinarinis turizmas sparčiai auga ir Lietuvoje. Ši turizmo sritis mums yra svarbi ne tik iš ekonominės, bet ir iš kultūrinės perspektyvos. Kulinarinis turizmas prisideda prie vietinių maisto gamintojų ir restoranų augimo, sukuria naujas darbo vietas ir skatina tvarų verslą, prisidedantį prie vietinės bendruomenės gerovės. Dar plačiau žvelgiant, kulinarinis turizmas tampa tiltu tarp skirtingų kultūrų. Kai žmonės ragauja skirtingų regionų patiekalus, jie ne tik mėgaujasi, bet ir giliau supranta kiekvieno krašto istoriją, tradicijas ir pasaulėjautą. Tai skatina tarpkultūrinį dialogą, kuris yra svarbus siekiant supratimo ir taikos pasaulyje.
Mūsų renginys, skirtas kulinarinio turizmo privalumams ir galimybėms pristatyti ir aptarti, vyko nuo ryto iki popietės. Seminaro metu turėjome įkvepiančių pranešimų bei įdomių diskusijų. Renginys prasidėjo dalyvių registracija, kur žmonės turėjo galimybę susipažinti, dalintis idėjomis ir sužinoti daugiau vieni apie kitus. Pirmasis pranešimas buvo skirtas pokalbiui apie vietinį maistą, kaip vienai iš svarbiausių turizmo sudėtinių dalių. Antrojo pranešimo metu buvo pristatomi įvairūs pasaulio kulinarinio turizmo projektai ir jų sėkmės istorijos, suteikiant įkvėpimo dalyviams kurti patrauklius kulinarinio turizmo maršrutus. Po įdomių pranešimų, dalyviai turėjo progą neformaliai susitikti, dalintis mintimis ir mėgautis trumpa kavos pertrauka. Toliau buvo aptariama Lietuvos kulinarinio turizmo patirtis, pabrėžiant unikalias vietines kulinarines tradicijas ir skonį. Galutinė tema koncentravosi į bendradarbiavimo galimybes, skatinant vartoti vietinius maisto produktus. Renginio pabaigoje vyko interaktyvios diskusijos, kurių metu dalyviai turėjo galimybę dalintis patirtimi ir diskutuoti apie kulinarinio turizmo ateitį Lietuvoje.
Renginys prasidėjo nuo LKTA prezidentės Dr. Agnės Vaitkuvienės sveikinimo žodžio, tuomet restoranas „Kuchmistrai“ pristatė savo gerosios praktikos pavyzdį, o projekto kolegės iš Lietuvos socialinių mokslų centro papasakojo apie patį hakatono renginio principą ir eigą. Visus renginio dalyvius suskirstėme į 4 grupes. Tuomet jiems buvo pateikti 5 klausimai:
Šio Europos Sąjungos projekto tikslas – padėti mikro ir nano įmonėms, kurios užsiima apgyvendinimo ar kita su turizmu susijusia veikla kaime, gerinti skaitmeninius, ekologinius bei socialinius įgūdžius bei sukurti ir vystyti naujus turizmo produktus. Bendras projekto finansavimas siekia 950 000 eurų, o atrinktos mažosios įmonės gaus finansinę paramą, kurios vertė 5 000 eurų. Lietuvoje atrinkti 10 dalyvių, su kuriais dirbsime beveik metus laiko. Lietuvos kaimo turizmo asociacija, kaip turinti ilgametę patirtį kaimo turizmo versle, priskirta koordinuoti ir konsultuoti atrinktus Lietuvos dalyvius..jpg)




Šio renginio tikslas buvo pristatyti projekto “Kaimo turizmo vaidmuo kaimo plėtros procesuose – žaliojo turizmo ir vietinio maisto kultūros skatinimas” metu nuveikus darbus ir rezultatus. Toliau didinant žaliojo ir gastronominio turizmo paslaugų bei produktų kaimo vietovėse populiarumą, aktyvinti šių produktų ir paslaugų vystymąsi. Siekiant paskatinti ūkininkus ir kaimo turizmo paslaugų teikėjus aktyviau kurti ekologinio, gastronominio turizmo produktus ir paslaugas renginio metu daug dalinomės gerosios patirties pavyzdžiais, diskutavome, kėlėme klausimus ir atvirai kalbėjome apie iškylančias problemas.
Renginys prasidėjo LKTA prezidentės Agnės Vaitkuvienės sveikinimo žodžiu, taip pat į šventę atvyko Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir tarė sveikinimo kalbą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Keliauk Lietuvoje pristatė nacionalinės turizmo informacinės sistemos naudą ir galimybes kaimo turizmo verslui. Renginio metu išgirdome įdomių pranešimų įvairiomis temomis. Lektorius Dr. Jonas Šečkus papasakojo apie keliavimo intelektą, kaip jį suprasti ir kodėl svarbu paslaugų teikėjams tai daryti. Kalbėjome apie vandens turizmą ir išgirdome istoriją apie išskirtinį gerąjį pavyzdį – Nemo plaustą. Diskusijų metu visi sutikome, kad planavimas versle – pirmas žingsnis tvarumo link. Pranešimus vainikavo praktinės dirbtuvės – Šiaurietiško ėjimo užsiėmimas bei pristatymas „Paprasti ir tvarūs būdai kasdien jaustis gerai ir energingai“.
Didžiulis AČIŪ sodybos Gaja šeimininkei Jolitai už jaukų priėmimą, skanius pietus bei visą pagalbą organizuojant renginį. Atskiras AČIŪ renginio pranešėjams už įdomius pristatymus ir naujas žinias! Ir, žinoma, dėkojame visiems nariams, kurie atvyksta, būna kartu ir mūsų susitikimus papildo savo energija!