admin | Kaimo turizmas

Šiais metais akcija „Atviros dienos kaime“ vėl įvyko rugsėjo pirmąjį savaitgalį. Prie rudeninės akcijos prisijungė 55 dalyviai: 17 kaimo turizmo sodybų, 12 ūkių, 7 amatininkai-menininkai, 6 muziejai, 5 bendruomenių centrai, 3 kelionių bei pramogų organizatoriai, 2 kulinarinio paveldo puoselėtojai, 2 dvarai bei 1 kavinė.

Visi renginio dalyviai žavėjo savo išskirtinumu. Net išrankiausias keliautojas ar didžiausias skeptikas galėjo atrasti smagią pramogą tarp visų pasiūlymų. Renginio dalyviai svečius kvietė į žygius miškuose bei upėmis, pasivaikščiojimą basakojų takais, pasimėgauti pirties kaitra, pažinti Baltų kultūrą, apsilankyti dvaruose, muziejuose ar išskirtiniame namelyje medyje… Amatininkai dalinosi savo žiniomis bei pamokino svečius įvairių rankdarbių – nuo žvakių liejimo iki papuošalų gamybos, ūkininkai supažindino su savo augintiniais. Lankytojai sudalyvavo įvairių kaimiškų skanėstų degustacijose, o įvairios edukacijos, sveikatingumo programos, kūrybos pamokos leido pažinti ir pamilti kaimą dar labiau!

Lankomi ūkiai ir sodybos buvo pasklidę po visą šalį. Lankytojai objektus galėjo rasti net 29 skirtinguose Lietuvos rajonuose. Daugiausiai dalyvių buvo Joniškio rajone, čia galima buvo aplankyti 5 skirtingus objektus. 4 dalyviai lankytojų laukė Molėtų rajone, po 3 objektus Plungės, Panevėžio, Radviliškio bei Rokiškio rajonuose. Kaip ir praėjusiais metais, didelė dalis savo duris atvėrusių dalyvių akcijoje dalyvavo pirmą kartą, todėl lankytojai, kurie ne pirmus metus akcijos dienomis vyksta į kaimą, tikrai turėjo galimybę išsirinkti naujų, neatrastų vietovių.

Po renginio apklausėme dalyvius, sužinojome kaip jiems sekėsi ir kokių patarimų turi organizatoriams. Šį kartą gavome atsiliepimų, jog akciją geriau organizuoti pavasarį, o ne rudenį, nes daugeliui pirmoji rugsėjo savaitė asocijuojasi su mokslais ir rūpesčiais, todėl keliauti žmonės buvo linkę mažiau. O pavasarį priešingai – visi be galo išsiilgę gamtos ir pabėgimo iš miesto. Taip pat respondentai atsakė, kad didžioji dauguma lankytojų registravosi iš anksto, nors buvo tokių, kurie atvyko ir nepranešę. Iš viso akcijos metu ūkiuose, sodybose, pas amatininkus, bendruomenių ir kultūros namuose viešėjo beveik 1000 lankytojų (2017 m. – 1750, 2018 m. – 2200, 2019 m. – beveik 2400, 2020 m. – 2300). Didžioji dalis visų lankytojų buvo šeimos, draugų kompanijos bei pavieniai asmenys. Ankstesniais metais labai aktyviai keliaudavo ir darbo kolektyvai bei moksleivių grupės, tačiau šiemet tokių svečių akcijos dalyviai nesulaukė.

Lankytojų skaičius lankomuose objektuose buvo labai skirtingas, kai kurie dalyviai nesulaukė nei vieno lankytojo, kitus – akcijos savaitgalį aplankė apie 100 svečių. Apklausa parodė, kad lankytojams labiausiai patiko susipažinti su gyvūnais, juos pašerti ir su jais pabendrauti. Taip pat daug pagyrų sulaukė įvairios vietinio maisto degustacijos bei galimybė sudalyvauti edukacijose ar ūkio darbuose.

Dalinamės vienu keliautojo komentaru: „Pilna įspūdžių diena! Šiandien lankėmės Grybiškėse, čia buvo organizuojamos „Atviros dienos kaime“, etnografinėje sodyboje “Po vienu rūmu“. Ką tik atvykusius svečius šeimininkai Elena Virzinkevičienė ir Andrej Virzinkevic pasitiko su kazane garuojančia rūgštynių sriuba ir pilnu stalu vaišių, taip pat buvome pavaišinti senuolės krosnyje keptais bulviniais blynais. Vėliau Elena papasakojo apie sodyboje įsikūrusi nedidelį Lietuvos liaudies muziejų, daiktus esančius jame, kaimo gyvenimą. Po edukacinės programos sekė talentingo ir išskirtinius papuošalus kuriančio juvelyro Erik Gembey pasakojimai apie senovinę Baltišką simboliką šiuolaikinėje juvelyrikoje, taip pat teko išbandyti amuleto bei monetų gamybos procesą. Ko tik mes nedarėm vėliau – pjovėm rąstus, skaldėm malkas, siečkavojom žolę, kūlėm ir malėm grūdus. Bet pala, tuo viskas nepasibaigė! Kaip gi be žygio! Išsiruošėm į neilgą žygį po apylinkes. Aplankėm Dieveniškių lankytojų centrą, kur Elena mums pravedė dar vieną istorijos pamoką, tada ėjom link pilkapynų, tada link Grybiškių ąžuolo (koks jis įspūdingas!), tada užsukome į Rimašių akmenyną. Sodybos svečiai bevaikščiodami spėjo ir pilnas saujas grybų prigrybauti! Grįžę vaikai žaidė “kiaulė dvaran”. Vakaro kulminacija – svečių gamintas raugintų kopūstų ir sardelių troškinys kazane. P.S jeigu esate kaip aš, gamtos ir kaimo mylėtojai, tai 100 proc. rekomenduoju šią sodybą!

Šiemet akciją viešinti padėjo „We love Lithuania“, jie parašė penkis straipsnius skirtingomis temomis, ką galima buvo nuveikti akcijos dienomis. Greta šių straipsnių buvo pasirodę dar daug žinučių skirtinguose dienraščiuose, LKTA prezidentė Agnė Vaitkuvienė davė ne vieną interviu žurnalistams, taip pat apie akciją nuolatos buvo skelbiamos žinutės socialiniuose tinkluose. Be to, LKTA suorganizavo žurnalistų viešinimo turą. Šiemet aplankėme Kazlų Rūdos savivaldybėje bei Šakių rajone įsikūrusius objektus.

Smagu, kad dalyviai yra kupini optimizmo ir daugumą jų yra pasirengę dalyvauti šioje iniciatyvoje ir ateityje! Džiaugiamės, kad ši akcija padeda kaimo verslams atrasti naujų klientų ir galimybių viešintis, o keliautojams – atrasti neregėtų vietovių bei galimybę susipažinti su Lietuvos kaimu. Dėkojame akcijos dalyviams ir partneriams už kartu atliktą darbą, investuotą laiką ir dalyvavimą! Tikimės rasti galimybių šią akciją organizuoti ir kitais metais.

2021 m. dalyviai:

Spalio 20 d. Prienų rajone įvyko tarptautinė konferencija „Vietinio maisto kultūros skatinimas. Kavinė namuose“. Kartu LKTA nariai uždarė XXIV-iąjį kaimo turizmo sezoną Lietuvoje.

Konferenciją pradėjome su LR Žemės ūkio ministerijos, ministro patarėjo Daivaro Rybakovo sveikinimo žmodžiu, po to sekė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos direktorės Dianos Dubatauskienės pranešimas apie vietinio maisto kultūrą Lietuvoje. Ji papasakojo, kokios gastronominio turizmo patirtys traukia tiek vietinius, tiek užsienio turistus.

Konferencijoje turėjome pranešėjų iš kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos. Latvijos kaimo turizmo asociacijos “Lauku Ceļotājs” ekspertas Juris Smalinskis pasidalino gerąja savo šalies gastronomino turizmo patirtimi, o Estijos kaimo turizmo asociacijos “Puhkus Maal” prezidentė Raili Mengel papasakojo apie Estijoje tradiciją tapusį renginį “Vienos dienos kavinės namuose”.

Koks renginys apie maistą, jei nebūtų, ką iš tiesų paskanauti? Dienai įpusėjus turėjome įdomius kontaktų mugės narys-nariui prisistatymus, kurių metu dalyviai pasidalino savo sėkmės istorijomis bei surengė įvairių patiekalų degustacijas. Linos Černiauskienės kaimo turizmo sodyba pristatė Dzūkijos pasididžiavimą – grikių pyragą bei papasakojo apie savo sodyboje vykstančias edukacijas. Rezidencija “Grįžulo Ratai” pristatė Sūduvos krašto patiekalus, o Kaimo turizmo sodyba Iešnalė šeimininkė, persirengusi tautiniais rūbais, pristatė Žemaitijos kulinarinį paveldą ir surengė šių krašto patiekalų degustaciją.

Naujieji asociacijos nariai Vilkinė gastro pravedė savo gaminamo midaus degustaciją, sodyba Raudonkalnis pristatė savo ganėtinai naują produktą – įvairių skonių medų.

Konferencijos metu taip pat buvo pristatyti gerieji KPP pavyzdžiai, o Etninės kultūros globos taryba suorganizavo diskusiją apie Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą – kokios patirtys yra iki šiol ir, kokie siekiai yra iškelti ateityje.

Labai džiugiu, jog į šiuos mūsų renginius susirenka gausus būrys nuostabių LKTA narių. Mūsų stiprybė – vienybėje!

Ačiū visiems pranešėjams, kurie skyrė laiko atvykti į renginį bei pasidalinti savo patirtimi su mumis!

Ir NUOŠIRDUS AČIŪ sodybai “Grand Vila” bei jos šeimininkui Pauliui už pagalbą organizuojant renginį!

Projektui įgyvendinti skiriama iki 33 687,00 Eur dydžio parama su 90 proc. iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 28 633,95 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 5 053,05 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.

PRIMINIMAS! Vis dar galite registruotis į tarptautinę konferenciją “Pan-Baltic Hiking Conference”, kuri vyks lapkričio 9 d. nuotoliniu būdu ZOOM platformoje.

Latvijoje įvedus karantiną, renginys buvo perkeliamas į virtualią erdvę, tačiau pranešimų turinys nesikeičia. Pranešėjai dalinsis patirtimi apie ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutų kūrimą, kylančius iššūkius ir jų sprendimų būdus, bus pristatomi Baltijos šalių, Švedijos ir Norvegijos pavyzdžiai, po pranešimų vyks diskusijos. Konferencija vyks anglų kalba.

Registracija vyks iki lapkričio 5 d. https://forms.gle/sh3rhdb4bimXWD4e8
Renginio programa: https://www.celotajs.lv/…/Pan-Baltic_conference_ONLINE.pdf
Nuoroda į renginį: https://fb.me/e/4MLtij7s1

Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Praėjusią savaitę, vykdydami projektą AGRICONT, vykome į Sakartvelą. Kartu su Lietuvos klasterių, bendruomenių ir asociacijų atstovais atvykome į Tibilisį, kur tris dienas dalyvavome dalykiniuose susitikimuose su vietiniais projekto partneriais ir smulkaus verslo atstovais.

Antradienį (spalio 26 d.) susitikimą pradėjo Sakartvelo ūkininkų asociacijos vadovė Nino Zambakhidze. Po jos sveikinimo kalbos ir organizacijos pristatymo iškėlėme diskusiją tarp susitikimo dalyvių, kurios metu visi pasidalino savo įžvalgomis ir gerąja patirtimi apie nemokamas/mokamas paslaugas, kurios yra teikiamos organizacijų nariams.

Antrąją susitikimo dieną tęsėme diskusijas bei aptarėme, kaip išsiaiškinti kintančius organizacijų narių poreikius ir kaip atrasti naujas potencialias paslaugas, kurias kiekvienas galėtume pritaikyti savo veikloje.

Trečiąją dieną vykome į Kachetijos regioną, kur susitikome su vietiniais smulkiais verslininkais, pamatėme, kaip kaimo turizmą jie vykdo šioje šalyje, kokias papildomas paslaugas jie yra įpratę siūlyti savo svečiams.

Skirtingos kultūros ir skirtingos patirtys daugelį verslo problemų parodo iš kitos pusės. Tikime, kad kolegų pavyzdžiai padės tobulėti ir plėstis abiejų šalių atstovams.

O po darbų tiesiog būtina pažinti svetingojo Sakartvelo kultūrą, kulinarinį paveldą ir pasigrožėti nuostabiais vaizdais.

Ši informacija atspindi tik autoriaus požiūrį ir yra pilnai jo atsakomybė, todėl Europos sąjunga negali būti laikoma atsakinga už pateiktą informaciją ir bet kokį jos naudojimą.

In the end of October Lithuanian countryside tourism association with the AGRICONT project went to Georgia. Together with representatives of Lithuanian clusters, communities and associations, we arrived in Tbilisi, where we participated in business meetings with local project partners and small business representatives.

The meeting was opened October 26 by Nino Zambakhidze, head of the Georgians Farmers Association. After her welcome speech and presentation of the organization, we sparked a discussion among the participants of the meeting, during which everyone shared their insights and best practices about the free / paid services provided to members of the organizations.

On the second day of the meeting, we continued our discussions and tried to find out the changing needs of the members of the organizations and how to discover new potential services that we could each apply in our activities.

On the third day we went to the region of Kakheti where we met with local small business owners, we saw how they run rural tourism in this country, what additional services they are used to offer to their guests.

Different cultures and different experiences show many problems from the other sight. We believe that the examples of colleagues will help to improve and expand the representatives of both countries.

And after the work, it is simply necessary to get to know the culture and culinary heritage of the hospitable Georgia and admire the wonderful views.

The content of this publication represents the views of the author only and is her sole responsibility; it cannot be considered to reflect the views of any body of the European Union. The European Commission does not accept any responsibility for use that may be made of the information it contains.

Mieli žygeiviai, kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Pan-Baltic Hiking Conference“, kuri vyks lapkričio 9-10 d. hibridiniu būdu (gyvai ir nuotoliu).

Konferencija numatyta Kuldygoje, tačiau griežtėjant sąlygoms dėl COVID-19 Latvijoje ir apribojus dalyvių skaičių, dalyvauti bus galima ZOOM platformoje (būtina registracija). Pranešėjai dalinsis patirtimi apie ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutų kūrimą, kylančius iššūkius ir jų sprendimų būdus, bus pristatomi Baltijos šalių, Švedijos ir Norvegijos pavyzdžiai, po pranešimų vyks diskusijos. Konferencija vyks anglų kalba.

Registracija (iki spalio 27 d.): https://forms.gle/sh3rhdb4bimXWD4e8

Daugiau informacijos: https://www.celotajs.lv/en/news/item/view/1164

Nuoroda į renginį: https://fb.me/e/4MLtij7s1

Kaimo turizmo veikla bendradarbiavimo pagrindu geba apjungti net kelias veiklos sritis – apgyvendinimą, vietinį maistą, amatus, tautinį paveldą bei kitas teikiamas papildomas pramogas ar paslaugas kaimo vietovėje.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija įgyvendinant Lietuvos kaimo tinklo elektroninės komunikacijos projektą „Galimybės jaunimui vystyti verslą kaime“ sukūrė tris vaizdo klipus, kuriuose pateikiamos skirtingos Kaimo plėtros paramos (KPP) priemonės pasinaudojimo istorijos. Tai yra šviečiamoji ir informacinė medžiaga visuomenei, ypač jaunimui, kuris galėtų tokiu verslu užsiimti kaimo vietovėje. Pristatant geruosius KPP įgyvendinimo kaimo turizmo versle pavyzdžius, norima paskatinti aktyvesnį jaunimo dalyvavimą kaimo plėtros procesuose, užimtumo didinimą, patrauklių turizmo produktų kūrimą bei regionų įvaizdžio gerinimą.

Anykščių rajone įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Žalioji stotelė“ šeimininkė Inga Kilčiauskienė pasakoja savo sėkmės istoriją. Ji 2017 m. pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemone „Bendradarbiavimas“ (veiklos sritis „Parama smulkių ūkių bendradarbiavimui“) bei gavo finansavimą, kurio dėka įsigijo baidarių, kurios padėjo sėkmingai vystyti verslą ir padidinti klientų srautus.

Molėtų rajone įsikūrusio ekologinio kanapių ūkio „Šironija“ šeimininkas Andrius Šironas pasakoja savo sėkmės istoriją. Jis pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemone „Ūkio ir verslo plėtra“ (veiklos sritis „Parama smulkiems ūkiams“) bei gavo finansavimą, kurio dėka įsigijo įrangą, padėjusią sėkmingai vystyti verslą, jį plėsti bei kurti naujus inovatyvius produktus.

Kaišiadorių rajone įsikūrusio augalininkystės ūkio šeimininkas Mindaugas Grenda pasakoja savo sėkmės istoriją. Jis pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemone „Investicijos į materialųjį turtą“ (veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“) bei gavo finansavimą, kurio dėka įsigijo ūkio techniką, kuri padėjo ženkliai padidinti darbo našumą ir efektyvumą.

Vaizdo klipai sukurti įgyvendinant Lietuvos kaimo turizmo asociacijos projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas elektroninėms komunikacijos priemonėms.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija vykdo projektą „Kultūrinis šeimų laisvalaikis Lietuvos kaime“, kuriuo siekia prisidėti prie ES komunikacijos „Kurianti Lietuva“ krypties įgyvendinimo ir skatinti Lietuvos šeimas su vaikais pažinti lietuviškus tradicinius amatus bei kulinarinį paveldą, o kaimo turizmo verslininkus – užsiimti tradicijų puoselėjimu bei edukacinių programų vykdymu.

Šio projekto rėmuose šiandien (spalio 12 d.) suorganizavome nuotolinį seminarą „Pridėtinės vertės kūrimas kaimo turizmo versle“. Jo metu pristatėme įgyvendinto projekto rezultatus – reklaminius vaizdo klipus, kurie kviečia mažuosius ir jų tėvelius keliauti po visą Lietuvą ir ją pažinti. Taip pat papasakojome kokią naudą sodyboms gali teikti įvairios vykdomos edukacijos ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį jas organizuojant. Džiaugiamės, kad turėjome galimybę pristatyti ne tik teorinę dalį, bet ir amatų bei kulinarinio paveldo edukacinių programų geruosius pavyzdžius. Pristatėme keturias LKTA nares sodybas, kurios aktyviai į savo veiklą įtraukia edukacijų pasiūlymus ir taip pritraukia dar daugiau klientų pas save. Ačiū sodyboms, kurių patirtimi galime dalintis su kitais – L. ir S. Sadauskų sodyba, Angelų Malūnas, Laimos Mačionienės sodyba “Grikucis”, Linos Černiauskienės kaimo turizmo sodyba.

Antrojoje seminaro dalyje pasidalinome būdais, kaip savo paslaugas reklamuoti bei pasiekti kuo daugiau potencialių klientų. Pristatėme socialinių tinklų galimybes ir trūkumus, asmeninės internetinės svetainės svarbą bei kitus nemokamus potencialius reklamos kanalus.

Seminarą vainikavo smagi viktorina, kuria patikrinome, kaip dalyviai išmano Lietuvos kulinarinio bei amatų paveldo tradicijas.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Tris dienas Suomijoje, Lahti regione, vyko VII-asis Europos kaimo turizmo kongresas. Šis renginys mums buvo ypatingas ne tik dėl galimybės keliauti, gyvai susitikti su kolegomis iš visos Europos, bet ir dėl to, kad renginio metu minėjome Europos kaimo turizmo federacijos 30-metį.

Ne paslaptis, kad COVID pandemija turizmo sektorių apvertė aukštyn kojomis. Klientų poreikiai pasikeitė, žmonės pradėjo daugiau keliauti šalies viduje, dėl to populiarėjo mažesnės, atokesnės vietovės, atsirado didesnis privataus apgyvendinimo poreikis. Žmonės kelionių metu pradėjo daugiau bendrauti su vietiniais gyventojais, atrasti naujas paslaugas, naujus skonius bei tradicijas. Kongreso dalyviai pastebėjo, kad ypač išpopuliarėjo keliautojų noras „live like local“ („gyventi kaip vietiniai“). Džiugu, kad kaimo turizmas puikiai gali įgyvendinti visus šiuos keliautojų norus, taigi susidomėjimas mūsų paslaugomis ir pandemijos metu buvo didelis.

Kongreso metu ne tik išgirdome kolegų įžvalgas, bet taip pat pasidalinome savo patirtimi. Asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė bei LKTA Tarybos pirmininkas Linas Žabaliūnas dalyvavo panelinėse sesijose, atkreipė dėmesį į Lietuvos kaimo turizmo sektoriaus problemas, kartu su Europos partneriais ieškojo bendrų problemų sprendimų, geresnių kaimo turizmo atstovavimo ir marketingo kelių.

Rugsėjo 28 d. suorganizavome trečiąjį ir paskutinį ciklo „Bendradarbiavimas vietinio maisto tiekimo grandinėje“ seminarą, kuris įvyko Kėdainių r., sodyboje „Medžiotojų sostinė“.

Kaip ir praėjusių seminarų metu, buvo aktyviai keliamas klausimas, kaip skatinti vietinio maisto vartojimo kultūrą, o ūkininkus ir kaimo gyventojus bendradarbiauti savo užaugintos/pagamintos produkcijos realizavimo srityje, pasinaudoti KPP parama trumpoms maisto grandinėms.

Seminaro metu lektorius papasakojo ne tik apie verslo modelį B2B (verslas verslui), bet ir apie kitus pardavimo kanalus trumpos maisto grandinės dalyviams bei pateikė sėkmingų bendradarbiavimo pavyzdžių. Pristačius kaip gastronominis turizmas prisideda prie verslo plėtros, tarp dalyvių kilo diskusija dėl vietinio naminio maisto populiarinimo. Svarbu suprasti, kad vietinio maisto vartojimo kultūra atsiranda iš žinojimo, kas yra vietinis produktas, kodėl jis naudingas ir galimybės rinktis kuo daugiau vietinių produktų bei patiekalų.

O spalio 20 d. organizuojame tarptautinę konferenciją “Vietinio maisto kultūros skatinimas. Kavinė namuose”. Visai netrukus pasidalinsime platesne informacija apie tai!

Projektui skirta 33 687,00 Eur dydžio parama, iš kurios Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 28 633,95 Eur, t. y. 85 proc. sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 5 053,05 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.

Rugsėjo 10 dieną turėjome dar vieną AGRICONT projekto susitikimą, kurio tikslas buvo suvesti projekte dalyvaujančias Lietuvos organizacijas bei asociacijas su smulkiais kaimo turizmo verslininkais. Tokį patį susitikimą savo šalyje surengė ir Gruzijos partneriai su savo atrinktomis organizacijomis.

Renginį pradėjome nuo trumpos LKTA prezidentės kalbos bei projekto pristatymo. Vėliau sekė dalyvaujančių organizacijų prisistatymai. Smulkūs kaimo turizmo verslininkai papasakojo apie savo veiklas ir apie tai, su kokiomis problemomis jie susiduria kasdieniuose darbuose bei kaip didesnės, tokius verslininkus vienijančios organizacijos, galėtų jiems padėti.

Renginio metu buvo skirta daug laiko neformaliam bendravimui, po kurio sekė bendros diskusijos ir klausimų sesija.

Didžiausia stebima problema kaimo turizmo apgyvendinimo sektoriuje yra ta, kad daugelis dirbančiųjų yra vyresnio amžiaus žmonės ir jiems labai sunku eiti koja kojon su naujausiomis technologijomis. Pasiūlytas sprendimas šiai problemai – daugiau mokymų ar individualių konsultacijų. Tačiau ekspertų žinios ir darbas yra menkai vertinami, smulkūs verslininkai už konsultacijas bei kitą pagalbą nėra linkę mokėti. Be to, jei smulkūs verslininkai prisijungia prie asociacijų, jie tikisi, kad visą pagalbą gaus nemokamai. Tokiais atvejais išsilaikyti asociacijoms yra labai sunku, pritraukti naujų narių – taip pat.

Susitikimo metu pastebėta dar viena problema. Daugeliui verslininkų sunku pasivyti nuolat kintančias COVID-19 pandemijos taisykles. Jie norėtų gauti nuolat atnaujintą informaciją „žmonių kalba“.

Smulkūs verslininkai atkreipė dėmesį, kad daugelis asociacijų nėra pakankamai aktyvios ir trūksta informacijos apie jų veiklą ir narystės teikiamą naudą. Kita medalio pusė – ne visuomet smulkūs verslininkai turi noro ir laiko įsitraukti į didesnių organizacijų veiklas. Tokiu atveju abipusės naudos pasiekti neįmanoma.

Visi susitikimo dalyviai sutarė, kad apsvarstys iškeltas problemas, pagalvos joms sprendimo būdų ir kitame susitikime toliau tęs diskusiją apie tai, kaip vieni kitiems galėtų padėti.

Ši informacija atspindi tik autoriaus požiūrį ir yra pilnai jo atsakomybė, todėl Europos sąjunga negali būti laikoma atsakinga už pateiktą informaciją ir bet kokį jos naudojimą.

On 10th of September we had another AGRICONT project meeting aimed at bringing together the organizations involved in the project with small rural tourism entrepreneurs.

During the event, all organizations introduced themselves and told them what problems they face, what they expect from the project and what kind of partnership they are looking for. After these presentations, a lot of time was devoted to informal communication, joint discussions and a question session.

During the discussions, we identified a number of problems – the aging rural tourism accommodation sector, which reduces the possibility to use the full potential of the latest technologies. Uncertainty and constantly changing information about the COVID-19 pandemic, which is difficult for every rural tourism entrepreneur to follow personally and so on.

All participants agreed to consider the issues on their own, think of ways to take care of them, and continue the discussion at the next meeting on how they could help each other.