Šią savaitę suorganizavome trečiąjį ir paskutinį ciklo „Kulinarinis turizmas – vis dar neišnaudota niša Lietuvos kaimo turizmo verslui“ seminarą, kuris įvyko Alyatus rajone.
Pasaulyje savo populiarumo viršūnę pasiekęs jau prieš keletą metų, kulinarinis turizmas sparčiai auga ir Lietuvoje. Ši turizmo sritis mums yra svarbi ne tik iš ekonominės, bet ir iš kultūrinės perspektyvos. Kulinarinis turizmas prisideda prie vietinių maisto gamintojų ir restoranų augimo, sukuria naujas darbo vietas ir skatina tvarų verslą, prisidedantį prie vietinės bendruomenės gerovės. Dar plačiau žvelgiant, kulinarinis turizmas tampa tiltu tarp skirtingų kultūrų. Kai žmonės ragauja skirtingų regionų patiekalus, jie ne tik mėgaujasi, bet ir giliau supranta kiekvieno krašto istoriją, tradicijas ir pasaulėjautą. Tai skatina tarpkultūrinį dialogą, kuris yra svarbus siekiant supratimo ir taikos pasaulyje.
Mūsų renginys, skirtas kulinarinio turizmo privalumams ir galimybėms pristatyti ir aptarti, vyko nuo ryto iki popietės. Seminaro metu turėjome įkvepiančių pranešimų bei įdomių diskusijų. Renginys prasidėjo dalyvių registracija, kur žmonės turėjo galimybę susipažinti, dalintis idėjomis ir sužinoti daugiau vieni apie kitus. Pirmasis pranešimas buvo skirtas pokalbiui apie vietinį maistą, kaip vienai iš svarbiausių turizmo sudėtinių dalių. Antrojo pranešimo metu buvo pristatomi įvairūs pasaulio kulinarinio turizmo projektai ir jų sėkmės istorijos, suteikiant įkvėpimo dalyviams kurti patrauklius kulinarinio turizmo maršrutus. Po įdomių pranešimų, dalyviai turėjo progą neformaliai susitikti, dalintis mintimis ir mėgautis trumpa kavos pertrauka. Toliau buvo aptariama Lietuvos kulinarinio turizmo patirtis, pabrėžiant unikalias vietines kulinarines tradicijas ir skonį. Galutinė tema koncentravosi į bendradarbiavimo galimybes, skatinant vartoti vietinius maisto produktus. Renginio pabaigoje vyko interaktyvios diskusijos, kurių metu dalyviai turėjo galimybę dalintis patirtimi ir diskutuoti apie kulinarinio turizmo ateitį Lietuvoje.
Projektui įgyvendinti skiriama iki 47 705,00 Eur (su PVM) dydžio parama su 90 proc. intensyvumu, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 40 549,25 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 7 155,75 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.
Renginys prasidėjo nuo LKTA prezidentės Dr. Agnės Vaitkuvienės sveikinimo žodžio, tuomet restoranas „Kuchmistrai“ pristatė savo gerosios praktikos pavyzdį, o projekto kolegės iš Lietuvos socialinių mokslų centro papasakojo apie patį hakatono renginio principą ir eigą. Visus renginio dalyvius suskirstėme į 4 grupes. Tuomet jiems buvo pateikti 5 klausimai:
.jpg)
Šio Europos Sąjungos projekto tikslas – padėti mikro ir nano įmonėms, kurios užsiima apgyvendinimo ar kita su turizmu susijusia veikla kaime, gerinti skaitmeninius, ekologinius bei socialinius įgūdžius bei sukurti ir vystyti naujus turizmo produktus. Bendras projekto finansavimas siekia 950 000 eurų, o atrinktos mažosios įmonės gaus finansinę paramą, kurios vertė 5 000 eurų. Lietuvoje atrinkti 10 dalyvių, su kuriais dirbsime beveik metus laiko. Lietuvos kaimo turizmo asociacija, kaip turinti ilgametę patirtį kaimo turizmo versle, priskirta koordinuoti ir konsultuoti atrinktus Lietuvos dalyvius..jpg)
Šio renginio tikslas buvo pristatyti projekto “Kaimo turizmo vaidmuo kaimo plėtros procesuose – žaliojo turizmo ir vietinio maisto kultūros skatinimas” metu nuveikus darbus ir rezultatus. Toliau didinant žaliojo ir gastronominio turizmo paslaugų bei produktų kaimo vietovėse populiarumą, aktyvinti šių produktų ir paslaugų vystymąsi. Siekiant paskatinti ūkininkus ir kaimo turizmo paslaugų teikėjus aktyviau kurti ekologinio, gastronominio turizmo produktus ir paslaugas renginio metu daug dalinomės gerosios patirties pavyzdžiais, diskutavome, kėlėme klausimus ir atvirai kalbėjome apie iškylančias problemas.
Renginys prasidėjo LKTA prezidentės Agnės Vaitkuvienės sveikinimo žodžiu, taip pat į šventę atvyko Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir tarė sveikinimo kalbą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Keliauk Lietuvoje pristatė nacionalinės turizmo informacinės sistemos naudą ir galimybes kaimo turizmo verslui. Renginio metu išgirdome įdomių pranešimų įvairiomis temomis. Lektorius Dr. Jonas Šečkus papasakojo apie keliavimo intelektą, kaip jį suprasti ir kodėl svarbu paslaugų teikėjams tai daryti. Kalbėjome apie vandens turizmą ir išgirdome istoriją apie išskirtinį gerąjį pavyzdį – Nemo plaustą. Diskusijų metu visi sutikome, kad planavimas versle – pirmas žingsnis tvarumo link. Pranešimus vainikavo praktinės dirbtuvės – Šiaurietiško ėjimo užsiėmimas bei pristatymas „Paprasti ir tvarūs būdai kasdien jaustis gerai ir energingai“.
Didžiulis AČIŪ sodybos Gaja šeimininkei Jolitai už jaukų priėmimą, skanius pietus bei visą pagalbą organizuojant renginį. Atskiras AČIŪ renginio pranešėjams už įdomius pristatymus ir naujas žinias! Ir, žinoma, dėkojame visiems nariams, kurie atvyksta, būna kartu ir mūsų susitikimus papildo savo energija!
Seminaro vieta ne veltui buvo pasirinkta išskirtinė – susitikome laive, kur plaukdami kalbėjome apie Mažosios Lietuvos kulinarines tradicijas, žuvies svarbą šiame krašte bei apie klasterį „Žuvies kelias“ ir kaip jis sukūrė sėkmingą ir patrauklų lankytojams turizmo produktą.
Renginio programa
Be to, norime pasidžiaugti, kad kontaktų mugės tradicija niekur nedingo. Dalyviai vėl atsivežė ir pristatė savo produkciją, surengė degustacijas. Ragavome unikalių kūrėjų vaišių – „50 Arų. Darbo ir džiaugsmo“, „Dijo ūkis“, „Šlėvės ūkis“, Kavinė „Gar2ma“, „Skėmių traktierius“, „Kaimiškos gėrybės iš Pociūnėlių“ bei pačios sodybos „Panekelpių kaimas“ vaišės.
Pasaulyje savo populiarumo viršūnę pasiekęs jau prieš keletą metų, kulinarinis turizmas sparčiai auga ir Lietuvoje. Nereikia galvoti, kad kulinarinis turizmas, tai geriausių, aukščiausiai įvertintų restoranų lankymas. Visų pirma tai – unikalių, autentiškų ir įsimintinų kulinarinių vietų išbandymas. Nuolat analizuodami rinką, žinome, kad sodybos ir smulkūs ūkininkai vis dar pilnai neišnaudoja šios srities kaimo turizmo versle. Todėl pradėjome Lietuvos kaimo tinklo renginių komunikacijos projektą „Kaimo turizmo vaidmuo kaimo plėtros procesuose – kulinarinio turizmo ir vietinių maisto produktų vartojimo skatinimas“, kuriuo siekiame skatinti ūkininkų, kaimo turizmo paslaugų teikėjų, smulkių gamintojų kaime, kaimo bendruomenės ir gyventojų bendradarbiavimą, pasiūlydami jiems naujas veiklas, įtraukiant kulinarinį paveldą ir skatinant vietinių maisto produktų vartojimą.
Renginio programa
Įdomūs faktai apie šventę:
Šioje maisto šventėje mes pristatėme Bascil projekto tikslus vietiniams kaimo verslininkams, ūkininkams ir maisto gamintojams, bei su projekto pilotinėmis organizacijomis „Pociūnėlių kaimo bendruomenė“ ir „Skėmių Traktierius“ dalyvavome pačioje šventėje. Skleidėme žinią apie projekto galimybes padėti smulkiems vietos maisto gamintojams, įvairinant jų veiklas, įtraukiant kulinarinio turizmo paslaugų teikimą. Taip pat domėjomės maisto šventės dalyvių pateikiamomis naujomis idėjomis.
e to, dažnu atveju, kaimo turizmas yra sezoninė veikla, kuria sodybos užsiima vos keletą mėnesių per metus. Geriausias šios veiklos įteisinimo būdas – verslo liudijimas, kuris leidžia sąžiningai mokėti mokesčius ir neapkrauna administracine našta. Nepritariame vyriausybės pozicijai palaipsniui naikinti verslo liudijimus ir didinti administracinę naštą kaimo turizmo verslams.
