Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija ir Turizmo rinkodaros asociacija kviečia Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2024.
.jpg)
Svarbiausi Konkurso tikslai – etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, ypač vertybių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir (arba) į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, gyvūnų bei augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtra Lietuvos kaimo turizmo sektoriuje; kaimo turizmo sodybų inovatyvus vystymasis išlaikant regionų savitumą bei tradiciškumą; patrauklių kaimo turizmo paslaugų Lietuvos bei užsienio turistams kūrimas.
Kviečiamos dalyvauti visos turinčios bent 2 metų patirtį kaimo turizmo verslo srityje Lietuvos kaimo turizmo sodybos, kuriose vienokiu ar kitokiu būdu puoselėjama etninė kultūra: atkuriamos senosios architektūros tradicijos, globojamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės ar saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Platesnį dalyvių vertinimo kriterijų aprašymą rasite konkurso „Etnokultūrinė kaimo turizmo sodyba“ nuostatuose.
Konkurso I, II ir III vietų laimėtojams suteikiamas etnokultūrinės sodybos ženklas. Prizines vietas bei nominacijas laimėjusios sodybos įtraukiamos į Etninės kultūros globos tarybos rengiamą LIETUVOS ETNOKULTŪRINIŲ KAIMO TURIZMO SODYBŲ GIDĄ, informacija apie jas viešinama visų Konkurso partnerių informaciniais kanalais.
Dalyvių paraiškų laukiame iki rugsėjo 1 d. el. paštu [email protected]
Paraiškos formą galite atsisiųsti ČIA.
Rekomendacijos formą rasite ČIA.
Konkurso nuostatus parsisiųsti galite ČIA.
.JPG)
Elektroninį akcijos žemėlapį rasite 
.jpg)
3 metų kadencijai išrinkta nauja LKTA taryba, kurią sudaro 22 nariai: Lina Noreikaitė-Rimkienė, Inga Kilčiauskienė, Gitana Mileikaitė, Gintaras Senulis, Inga Šarakauskė, Giedrė Užubalė, Elena Virzinkevičienė, Aistė Genienė, Vytis Štelbys, Daiva Buivydienė, Agnė Vaitkuvienė, Monika Sadauskaitė-Pocė, Rolandas Bortkūnas, Nijolė Zubrickienė, Valdas Vasiliauskas, Roma Stulgienė, Audra Kimbirauskienė, Jurgita Krištupienė, Petrutė Račkauskienė, Kęstutis Šeškauskas, Arnoldas Alešiūnas, Jūratė Augustinavičienė.
Kaimo turizmo sodybose dažniausiai lankosi vietiniai keliautojai, tik mažas procentas turistų sudaro užsieniečiai. Vietinio maisto vartojimo kultūra atsiranda iš žinojimo, kas yra vietinis produktas, kodėl jis naudingas ir galimybės rinktis kuo daugiau vietinių produktų bei patiekalų. Kaimo turizmo sodybos yra puiki terpė auginti vietinį maistą atpažįstančius vartotojus. Bus poreikis, atsiras ir didesnė pasiūla. Keliautojai ragaudami vietinį maistą sužino kulinarines tradicijas, papročius, pagilina žinias ir praturtina savo patirtį. Lietuvos gastronominis potencialas yra didžiulis, belieka tik kiekvienam maisto gamintojui atrasti tinkamus receptus, atsižvelgiant į ingredientų lokalumą ir sezoniškumą. Genialumas slypi paprastume! Tad apie tai konferencijos metu ir norėjome kalbėti su LKTA nariais, kaimo turizmo verslininkais.
.png)
.png)
Pažymėtu 747 km taku galite pereiti visą Lietuvą per 36-38 dienas, aplankydami gražiausius Lietuvos gamtos kampelius, apsistodami kaimo turizmo sodybose. Šiam takui Europos žygeivių takus sertifikuojanti 
Trečioji CORIALIS projekto dalis – tai socialinių sąveikų stebėjimo ir analizės metodo, pagrįsto Europos paveldo ištekliais, kūrimas. Ankstesniuose projekto etapuose, išbandydami veiklą su įvairiomis auditorijomis, rinkome vaizdo įrašus. Dabar baigiame šių vaizdo įrašų analizės etapą, kuris leis geriau suprasti veiksnius, palaikančius dalyvių įsitraukimą ir įsipareigojimą bendraujant paveldo temomis tiek internetu, tiek gyvai. Šis vertinimo metodas leis visoms institucijoms geriau suprasti ir tobulinti kultūrinius mainus su savo auditorija. Informacija bus prieinama 2024 m. pirmoje pusėje..png)
“Dėka Miško tako, pirmojo ilgos distancijos maršruto mūsų šalyje, Lietuva pateko į Europos žygeivių asociacijos žemėlapį. 747 km ilgio takas veda per gražiausius Lietuvos miškus, pievas, kaimelius, miestus. Į maršrutą, Lietuvoje padalintą į 36 atkarpas, įtraukti ir bendruomenių centrai, etnografinės sodybos, amatų namai, vietos ūkininkai, kiti vietos paslaugų teikėjai, jiems pritaikyta sertifikavimo sistema „Draugiški žygeiviams“. Miško takas buvo pristatytas ir „Lonely Planet“, „Wanderlust“ kelionių platformose bei kitose tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse.”
Pasaulyje savo populiarumo viršūnę pasiekęs jau prieš keletą metų, kulinarinis turizmas sparčiai auga ir Lietuvoje. Ši turizmo sritis mums yra svarbi ne tik iš ekonominės, bet ir iš kultūrinės perspektyvos. Kulinarinis turizmas prisideda prie vietinių maisto gamintojų ir restoranų augimo, sukuria naujas darbo vietas ir skatina tvarų verslą, prisidedantį prie vietinės bendruomenės gerovės. Dar plačiau žvelgiant, kulinarinis turizmas tampa tiltu tarp skirtingų kultūrų. Kai žmonės ragauja skirtingų regionų patiekalus, jie ne tik mėgaujasi, bet ir giliau supranta kiekvieno krašto istoriją, tradicijas ir pasaulėjautą. Tai skatina tarpkultūrinį dialogą, kuris yra svarbus siekiant supratimo ir taikos pasaulyje.
Mūsų renginys, skirtas kulinarinio turizmo privalumams ir galimybėms pristatyti ir aptarti, vyko nuo ryto iki popietės. Seminaro metu turėjome įkvepiančių pranešimų bei įdomių diskusijų. Renginys prasidėjo dalyvių registracija, kur žmonės turėjo galimybę susipažinti, dalintis idėjomis ir sužinoti daugiau vieni apie kitus. Pirmasis pranešimas buvo skirtas pokalbiui apie vietinį maistą, kaip vienai iš svarbiausių turizmo sudėtinių dalių. Antrojo pranešimo metu buvo pristatomi įvairūs pasaulio kulinarinio turizmo projektai ir jų sėkmės istorijos, suteikiant įkvėpimo dalyviams kurti patrauklius kulinarinio turizmo maršrutus. Po įdomių pranešimų, dalyviai turėjo progą neformaliai susitikti, dalintis mintimis ir mėgautis trumpa kavos pertrauka. Toliau buvo aptariama Lietuvos kulinarinio turizmo patirtis, pabrėžiant unikalias vietines kulinarines tradicijas ir skonį. Galutinė tema koncentravosi į bendradarbiavimo galimybes, skatinant vartoti vietinius maisto produktus. Renginio pabaigoje vyko interaktyvios diskusijos, kurių metu dalyviai turėjo galimybę dalintis patirtimi ir diskutuoti apie kulinarinio turizmo ateitį Lietuvoje.
Renginys prasidėjo nuo LKTA prezidentės Dr. Agnės Vaitkuvienės sveikinimo žodžio, tuomet restoranas „Kuchmistrai“ pristatė savo gerosios praktikos pavyzdį, o projekto kolegės iš Lietuvos socialinių mokslų centro papasakojo apie patį hakatono renginio principą ir eigą. Visus renginio dalyvius suskirstėme į 4 grupes. Tuomet jiems buvo pateikti 5 klausimai:
