admin | Kaimo turizmas

2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos sezono uždarymo renginyje buvo nominuoti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso 2024 nugalėtojai.

Jais tapo:

I vieta – sodybai „Grikucis“ (Varėnos r.) Laimos ir Kosto Mačionių sodyba „Grikucis” gali didžiuotis itin puikiomis etnokultūrinėmis edukacijomis. Būriai vaikų (ir ne tik!) čia sužino viską nuo pradžios iki galo apie grikių auginimą ir panaudojimą: apsilankę rugsėjo arba spalio mėnesį gali pabandyti grikius pjauti pjautuvais, o nuo lapkričio iki balandžio – iškulti juos spragilais ir sumalti senovinėmis girnomis. Sodybos šeimininkai moka sudominti kiekvieną vilnos vėlimu, žvakių liejimu, kiaušinių marginimu. Sodyboje laukia smagūs senoviniai žaidimai, o alkani vaišinami pagal visas dzūkų tradicijas kepamais grikiniais blynais, babkomis ir sausainiais (ne bereikalo parinktas toks sodybos pavadinimas!).

II vieta – Bilionių sodybai „Gīvenėms“ (Žemaitija). Tai etnoarchitektūrinė sodyba, kurioje gyvenimas pradėjo virti XIX a. pabaigoje – XX amžiaus pradžioje ir per stebuklą išliko iki šiandien. Viskas čia kuria išskirtinę aurą- žiogrių tvora apjuostos sodybos išplanavimas, pastatai, senelis sodas, po trobos langais giles barstantys trys galingi išlakūs ąžuolai, gyvybingi seni medžiai, tradicinės kaimo darželių gėlės, tvenkinys su salelėmis, kitoje kelio pusėje terasomis aukštyn kylantis Bilionių piliakalnis.

III vieta – sodybai „Ėvė“ (Mažoji Lietuva). Tai restauruota XIX amžiaus pabaigos etnografinėj sodyba, įsikūrusi Lietuviškoje Venecijoje, Minijos kaime. Sodyboje galima artimiau susipažinti su krašto istoriniu, kultūriniu paveldu, linksmai ir naudingai praleisti laisvalaikį dalyvaujant pažintinėse-kūrybinėse edukacijose „Žymės“. Edukacijos skirtos vaikeliams, tėveliams ir jų seneliams. Sodyboje išvysite jau pagamintus kūrinius, kurių atsiradimą įkvėpė autentiška sodybos aplinka. Edukatorius yra dailės mokytojas-ekspertas.

Taip pat buvo įteiktos padėkos:

Laimai Saviščevienei kaimo turizmo sodybos „Šilas“ savininkei už vertybių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, šiaudinių sodų sklaidą ir edukacijas.

Už istorinio paveldo ir šiuolaikinės kultūros paslaugų sintezę sodybai „Pagulbis“.

Rasai Žibūdienei kaimo turizmo Žibūdų sodybos savininkei už etnografinių vertybių rinkimą ir išsaugojimą ateities kartoms.

Dėkojame visoms sodyboms, dalyvavusioms konkurse! Visos yra vertos padėkų ir pagyrimų už meilę savo krašto tradicijoms ir kūrybingą paveldo panaudojimą turizmo versle. Kviečiame visus keliautojus šias sodybas aplankyti, pasigrožėti jose kuriama aplinka, paskanauti jose gaminamų kulinarinio paveldo patiekalų ir pasisemti žinių apie amatus, kalendorines šventes, vietos papročius ir kitas etninės kultūros vertybes.

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą organizuojame drauge su Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija bei Turizmo rinkodaros asociacija – TURA.

Lapkričio 7 d. Trakų rajone įvyko konferencija „Kulinarinis turizmas – pridėtinė vertė kaimo turizmo versle“, kuria uždarėme 2024 m. kaimo turizmo sezoną.

Šis renginys subūrė kaimo turizmo atstovus, entuziastus ir paslaugų teikėjus, siekiant aptarti aktualijas, pasidalyti patirtimi ir užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius.

Konferenciją pradėjome nuo sveikinimo kalbų. Sodybos šeimininkas Vytautas Petkevičius džiaugėsi galėdamas priimti svečius Trakų rajone, pabrėždamas kaimo turizmo svarbą rajono vystymuisi. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė šiltai pasveikino susirinkusiuosius ir pasidžiaugė kaimo turizmo sektoriaus aktualijomis ir pasiekimais. Seimo narys Andrius Bagdonas perdavė sveikinimus virtualiai, o Kazio Starkevičiaus vardu atvykusi patarėja Rasa Duobaitė-Bumbulienė tarė padėkos kalbą ir įteikė padėkos raštus labiausiai nusipelniusiems kaimo turizmo atstovams, įvertindama jų indėlį į sektoriaus plėtrą.

Po oficialių sveikinimų sekė diskusija „Kulinarinis turizmas sodyboje. Ar verta?”, kurioje kaimo turizmo praktikai Jurgita Krištupienė, Daiva Buivydienė, Daiva Stanislovaitienė, Lina Černiauskienė ir Darius Glušauskas dalijosi savo įžvalgomis ir patarimais. Diskusijoje gvildentos temos apie kulinarinio turizmo potencialą sodybose, jo svarbą kaimo vietovių patrauklumui didinti bei aptarti praktiniai aspektai.

Konferencijos metu dalyviai turėjo progą ne tik išgirsti apie kulinarinį paveldą, bet ir patys jį patirti. Sodybos „Gamtos melodija“ šeimininkai Regina ir Algis Sinkevičiai surengė edukacinę degustaciją, kurioje pristatė sertifikuotą tautinio paveldo produktą – saldų sūrį. Šis gardumynas sužavėjo renginio dalyvius ir padėjo geriau suprasti, kodėl vietinių produktų degustacijos yra svarbi kulinarinio turizmo dalis.

Kaip ir kasmet, konferencijos metu vyko kontaktų mugė, kurioje šį kartą dalyvavo 13 paslaugų teikėjų. Kontaktų mugės metu užmegzti nauji ryšiai ir aptarti bendradarbiavimo projektai tikėtina praturtins kaimo turizmo sektorių ir prisidės prie jo plėtros.

Renginį vainikavo žurnalisto ir kulinarijos apžvalgininko Andriaus Užkalnio paskaita „Padarykime kaimo turizmą įspūdingiausiu ir pelningiausiu pasaulyje“. Jo įkvepiantys žodžiai ir idėjos motyvavo dalyvius siekti naujų aukštumų ir atviriau žvelgti į kaimo turizmo galimybes.

Nuoširdus ačiū sodybos „Margio krantas“ komandai už šiltą priėmimą, gardžius pietus ir visą pagalbą organizuojant renginį. Taip pat dėkojame visiems nariams ir svečiams, kurie atvyko, dalyvavo ir savo šypsenomis praturtino šį susitikimą. Tikimės, kad šios konferencijos įkvėpti kaimo turizmo atstovai toliau kurs pridėtinę vertę kaimo vietovėse ir įkvėps dar daugiau žmonių keliauti po Lietuvą.

Projektui įgyvendinti skiriama iki 47 705,00 Eur (su PVM) dydžio parama su 90 proc. intensyvumu, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 40 549,25 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 7 155,75 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.

Lapkričio 5 d. Lietuvos Kaimo Turizmo Asociacija surengė pirmąjį bandomąjį seminarą CSS-H projekto rėmuose. Jame dalyvavo 14 dalyvių iš kaimo turizmo sektoriaus: dauguma jų buvo kaimo sodybų savininkai, taip pat kaimo bendruomenių ir stovyklaviečių atstovai.

Diskusijų metu dalyviai vertino pristatytas fiktyvias asmenybes, kurios atspindi realius iššūkius, su kuriais susiduriasmulkūs kaimo turizmo verslininkai siekdami tvarumo. Daugiau apie asmenybes galite skaityti ČIA, bei netrukus išsamios istorijos bus patalpintos projekto svetainėje.

Kiekviena asmenybė turėjo savo išskirtinias sunkumų, motyvacijos bei sėkmės istorijas, kurios padėjo dalyviams atpažinti save šiose istorijose. Pavyzdžiui, daugelis susitapatino su Sarah Fisher asmenybe (kaimo sodybos atstovė), kuri stengiasi suderinti asmenines vertybes su verslo poreikiais, bei su Liza Hody (viešbučio kaimo vietovėje savininkė), kuri siekia paversti savo aistrą tvarumui į sėkmingą verslą. Asmenybių verslo veiklos spektras, nuo svetingumo ir maisto iki apgyvendinimo paslaugų, parodė, kad kiekvienas, nepriklausomai nuo veiklos srities, gali prisidėti prie tvarumo skatinimo.

Seminaro dalyviai taip pat pateikė idėjų, kaip būtų galima patobulinti asmenybes. Jie rekomendavo įtraukti konkrečius duomenis ar rodiklius, pavyzdžiui, sąnaudas ar lojalių klientų augimą, kurie parodytų tvarių praktikų naudą. Kai kurie dalyviai pasiūlė pridėti detalesnį šių asmenybių istorijų kontekstą – pavyzdžiui, atskleisti jų pradinius sunkumus ar nesėkmes, prieš pasiekiant sėkmę. Tokie papildymai galėtų dar labiau įtraukti skaitytojus ir paskatinti platesnę auditoriją rinktis tvaresnį kelią.

Sekite informaciją – https://www.facebook.com/CircularSMEScan

Praėjusią savaitę Lietuvos delegacija dalyvavo svarbiame tarptautiniame seminare Italijoje, skirtame kaimo turizmo plėtrai. Renginyje buvo aptarti aktualūs kaimo plėtros klausimai ir pristatyta ambicinga “Rural Tour” iniciatyva, kurios tikslas – suteikti galimybes mažiems paslaugų teikėjams kurti patrauklius kelionių paketus ir taip prisidėti prie kaimo turizmo populiarinimo.

Kartu su ekspertų grupe, LKTA atstovai aktyviai dalyvavo diskusijose apie kaimo turizmo bendruomenių kūrimą pagal Kaimo pakto gaires. Taip pat buvo aplankytos kelios įkvepiančios vietos bendruomenės, su kuriomis pasidalinta Lietuvos patirtimi ir įgauta daug naujų idėjų.

Grįžę į Lietuvą, projekto dalyviai yra kupini entuziazmo ir įsitikinę, kad įgytos žinios bei užmegzti kontaktai padės sėkmingai plėtoti kaimo turizmą mūsų šalyje. Įgyta patirtis bus panaudota kuriant naujas galimybes kaimo turizmo verslininkams ir skatinant keliautojus atrasti Lietuvos kaimo grožį.

Šis vizitas į Italiją buvo puiki proga:

Susipažinti su geriausiomis praktikomis: Lietuvos atstovai susipažino su sėkmingomis kaimo turizmo iniciatyvomis kitose šalyse ir įgijo vertingų žinių apie tai, kaip jas pritaikyti Lietuvos kontekste.
Užmegzti naujus ryšius: Buvo užmegzti svarbūs kontaktai su tarptautiniais ekspertais ir kaimo turizmo bendruomenėmis, kurie gali atverti naujas bendradarbiavimo galimybes.
Įkvėpti pokyčiams: Dalyvavimas seminare ir bendravimas su kolegomis iš kitų šalių suteikė naujų idėjų ir įkvėpė imtis aktyvesnių veiksmų kaimo turizmo plėtros srityje.

Finansuojama projekto „Atstovavimas Rural Tour“ paramos lėšomis.

Svarbiausia naujiena – sukūrėme “Asmenybes”. „CSS-H asmenybės“ buvo sukurtos remiantis išsamiais staliniais tyrimais ir plačios apklausos tarp sektoriaus atstovų rezultatais, atspindinčiais dažniausiai tyrime nustatytus subsektorius. Kiekvienai asmenybei buvo sukurti scenarijai, apibrėžiantys tipinę ciklinę jų verslo kelionę.

Apie juos plačiau skaitykite mūsų pirmajame naujienlaiškyje ir Facebook paskyroje:

Prie vaizdingo Nemuno Lietuvoje įsikūręs Birštonas – paslėptas perlas sveikatingumo entuziastams. Šis žavus miestelis, žinomas dėl savo ramios aplinkos, turtingų mineralų šaltinių ir prabangių SPA, yra puiki vieta tiems, kurie nori atgaivinti savo protą, kūną ir dvasią. Jei galvojate apie sveikatinimosi atostogas, Birštonas siūlo idealų gamtos grožio, gydomųjų procedūrų ir ramios aplinkos derinį.

1. Turtinga sveikatinimosi istorija

Birštonas turi ilgametes sveikatinimo tradicijas, kurios siekia XIX a. Miestas išgarsėjo savo gydomaisiais mineraliniais vandenimis, kurie, kaip buvo atrasta, turi nepaprastų gydomųjų savybių.

Bėgant metams Birštonas išaugo į vieną geriausių Lietuvos SPA krypčių, pritraukiančią lankytojų iš visos Europos. Miestelio mineraliniuose šaltiniuose gausu magnio, kalcio ir kitų būtinų mineralų, todėl jie puikiai tinka įvairioms procedūroms, kuriomis siekiama pagerinti bendrą sveikatą ir savijautą.

2. Pasaulinės klasės SPA paslaugos

Birštone rasite vienus geriausių SPA paslaugų Lietuvoje. Šiuose SPA centruose siūlomas platus procedūrų spektras – nuo tradicinių mineralinių vonių ir purvo terapijų iki šiuolaikinių sveikatingumo terapijų, tokių kaip hidroterapija, aromaterapija ir druskos kambario procedūros.

Daugelis šių SPA centrų yra įrengti prabangiuose viešbučiuose, siūlančiuose sklandžią, atpalaiduojančią patirtį, kai vos keliais žingsniais galite pereiti iš savo kambario į gydymo zonas. Populiariausi miestelio SPA centrai taip pat siūlo individualias sveikatingumo programas, pritaikytas jūsų konkretiems poreikiams, užtikrindamos, kad apsilankymas prabėgtų kuo maloniau.

3. Gamtos apsuptyje

Vienas pagrindinių Birštono traukos objektų – gamtos natūralumas. Miestą supa Birštono regioninis parkas – saugoma teritorija, garsėjanti vešliais miškais, vingiuojančiomis upėmis ir įvairia gyvūnija. Parke yra daugybė pėsčiųjų ir dviračių takų, leidžiančių tyrinėti nuostabius kraštovaizdžius savo tempu. Ši rami aplinka idealiai tinka norintiems pabėgti nuo miesto gyvenimo šurmulio ir pasinerti į gamtą.

4. Gydomieji mineraliniai vandenys

Birštono vandenys, kuriuose gausu mineralinių medžiagų, yra vienas vertingiausių jo turtų. Miestelis garsėja mineraliniais šaltiniais, kurie šimtmečius buvo naudojami gydymo tikslais. Žinoma, kad šie vandenys padeda gydyti įvairias ligas, įskaitant kvėpavimon bei virškinimo sutrikimus ir sąnarių skausmą.

Lankytojai gali mėgautis gydomaisiais šių vandenų privalumais keliais būdais. Daugelis miesto SPA siūlo tiek mineralines vonias tiek gėrimo terapijas, kuriose galite gerti vandenį tiesiai iš šaltinių. Manoma, kad šios procedūros padeda detoksikuoti organizmą, gerina virškinimą ir pagerina bendrą savijautą.

5. Įvairi sveikatinimosi veikla

Be tradicinių SPA procedūrų, Birštone siūlomas platus sveikatinimosi užsiėmimų pasirinkimas, tinkantis visiems pomėgiams ir fizinio pasirengimo lygiams. Jogos ir meditacijos užsiėmimai yra populiarūs tarp lankytojų, norinčių atsipalaiduoti ir susitapatinti su vidiniu “aš”. Šie užsiėmimai dažnai vyksta ramioje, gamtos apsuptyje, pavyzdžiui, Nemuno pakrantėje ar Birštono regioninio parko širdyje.

Mėgstantiems aktyvesnius užsiėmimus, Birštonas taip pat siūlo daugybę pasirinkimų. Gerai prižiūrimi miestelio dviračių takai yra puikus būdas mankštintis apžiūrint apylinkes. Galite dalyvauti šiaurietiškame ėjime – populiariame užsiėmime, kuriame vaikščiojimas derinamas su specialiai sukurtomis lazdomis, kad galėtumėte treniruoti visą kūną. Na, o vandens entuziastams Nemunas puikiai tinka plaukiojimui valtimis, baidarėmis, kajakais ir net irklentėmis.

6. Kultūriniai ir kulinariniai malonumai

Sveikatingumo atostogos Birštone – tai ne tik poilsis ir fizinė savijauta – tai ir galimybė pasimėgauti vietos kultūra ir virtuve. Mieste ištisus metus vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – muzikos festivaliai, meno parodos, tradicinės lietuviškos šventės. Šie renginiai suteikia galimybę pažvelgti į turtingą regiono kultūros paveldą ir puikiai papildo jūsų sveikatingumo patirtį.

Kalbant apie pietus, Birštone yra keletas restoranų, kuriuose patiekiami sveiki, vietinės kilmės patiekalai. Šio regiono virtuvėje akcentuojami švieži ingredientai, daugelis patiekalų iš sezoninių daržovių, grūdų ir žuvies. Taip pat galite mėgautis įvairiomis žolelių arbatomis ir mineralinio vandens gėrimais, kurie gaivina ir yra naudingi jūsų sveikatai.

7. Patogus ir nebrangus apgyvendinimas

Birštonas siūlo platų apgyvendinimo pasirinkimą kiekvieno biudžetui – nuo prabangių viešbučių ir SPA kurortų iki jaukių svečių namų ir nakvynės su pusryčiais. Daugelis apgyvendinimo įstaigų yra netoli pagrindinių miesto lankytinų vietų, todėl lengva apžiūrėti vietovę ir mėgautis įvairiomis sveikatingumo pramogomis.

Jei ieškote geriausių nakvynės vietų Birštone pasiūlymų, tokios platformos kaip BookitNow gali būti nepaprastai naudingos. Jos siūlo nuostabius įvairių nakvynės vietų Birštone pasiūlymus, kurie leis jums rasti geriausią vietą apsistoti. Naudodamiesi tokiomis paslaugomis, vos keliais paspaudimais galite palyginti kainas, skaityti atsiliepimus ir užsisakyti viešnagę, sutaupydami laiko ir pinigų.

8. Atstumas iki didžiųjų miestų

Nepaisant ramios aplinkos, Birštonas yra patogioje vietoje, šalia kelių didžiųjų miestų, todėl jį lengva pasiekti. Miestelis maždaug 40 minučių kelio automobiliu nutolęs nuo antrojo pagal dydį Lietuvos miesto Kauno ir mažiau nei dvi valandos nuo sostinės Vilniaus. Dėl to Birštonas yra ideali vieta savaitgalio atostogoms ar ilgesniam sveikatingumo poilsiui.

Šių miestų artumas taip pat reiškia, kad galite lengvai derinti savo sveikatingumo atostogas su kultūrine ar pažintine kelione po Lietuvą. Kelias dienas pailsėję Birštone galėsite apžiūrėti istorines Kauno ar Vilniaus vietas, muziejus, šurmuliuojantį naktinį gyvenimą.

9. Dėmesys tvarumui

Birštonas nuolat siekia tvarumo, todėl tai puikus pasirinkimas aplinką tausojantiems keliautojams. Miesto SPA centruose ir viešbučiuose dažnai naudojami ekologiški produktai, taip pat didelis dėmesys skiriamas natūralaus regiono grožio išsaugojimui. Pasirinkę Birštoną savo sveikatingumo atostogoms, galėsite mėgautis laiku, žinodami, kad remiate kryptį, kuri vertina tvarumą ir atsakingą turizmą.

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir ekologinei atsakomybei. Tai yra ypatingai aktualu svetingumo sektoriui, kuriam tenka didžiulė dalis išteklių vartojimo ir atliekų generavimo. Vienas iš būdų spręsti šias problemas – perėjimas prie žiedinės ekonomikos modelio. Tai ypatingai svarbu kaimo turizmo sodyboms, kurios yra natūralioje aplinkoje ir gali tapti pavyzdžiu, kaip efektyviai naudoti išteklius bei mažinti poveikį aplinkai.

Kas yra žiedinė ekonomika?

Žiedinė ekonomika – tai ekonominis modelis, kuris siekia maksimaliai panaudoti išteklius, uždarant vartojimo ciklą. Tradicinis, linijinis ekonomikos modelis yra paremtas principu „imk-pagamink-išmesk“. Priešingai, žiedinėje ekonomikoje siekiama kuo ilgiau išlaikyti produktų ir medžiagų vertę, mažinant atliekų susidarymą ir išteklių švaistymą. Tai įgyvendinama naudojant įvairius metodus, tokius kaip perdirbimas, pakartotinis naudojimas, atnaujinimas ir biologinių ciklų palaikymas.

Žiedinės ekonomikos principai sodybose

Sodybos yra ideali vieta žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimui, nes jos yra arčiau gamtos ir dažnai turi tiesioginį ryšį su vietos bendruomenėmis bei ištekliais. Štai keli būdai, kaip žiedinės ekonomikos modelis gali būti taikomas kaimo turizmo sodybose:

Atliekų mažinimas ir perdirbimas: Atliekų tvarkymas yra vienas iš svarbiausių iššūkių svetingumo sektoriuje. Sodybos gali skatinti svečius rūšiuoti atliekas, o patys savininkai gali užtikrinti, kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbtos arba kompostuojamos. Pavyzdžiui, organinės atliekos gali būti kompostuojamos ir naudojamos kaip trąša vietinėms daržovėms auginti.
Energijos vartojimo efektyvumas: Daug sodybų gali integruoti atsinaujinančios energijos šaltinius, tokius kaip saulės ar vėjo energija. Tai ne tik sumažina energijos išlaidas, bet ir padeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Taip pat svarbu naudoti energiją taupančius prietaisus bei apšvietimo sprendimus.
Vietiniai ištekliai ir ekologinis maitinimas: Vienas iš žiedinės ekonomikos principų – skatinti vietinių išteklių naudojimą. Sodybos gali bendradarbiauti su vietos ūkininkais ir tiekėjais, siūlydamos vietinius ekologiškai užaugintus produktus. Tai ne tik mažina anglies dvideginio pėdsaką, bet ir stiprina vietos ekonomiką.
Tvari statyba ir renovacija: Naujos sodybos gali būti statomos ar renovuojamos naudojant tvarią medieną, perdirbtas medžiagas arba natūralias, mažiau teršiančias medžiagas, pavyzdžiui, šiaudus ar molį. Taip pat gali būti naudojami energiją taupantys pastato dizaino sprendimai, pvz., izoliacija, šilumos regeneravimo sistemos, natūralus apšvietimas.
Vandens naudojimo efektyvumas: Sodybos, esančios gamtos apsuptyje, dažnai susiduria su ribotu vandens tiekimu, todėl ypač svarbu diegti vandens taupymo sprendimus. Vandens pakartotinis panaudojimas, pvz., surinktas lietaus vanduo gali būti naudojamas sodo laistymui, o modernios technologijos leidžia valyti ir pakartotinai panaudoti buitinį vandenį.
Gamta ir ekosistemų apsauga: Sodybos, kurios aktyviai taiko žiedinės ekonomikos principus, gali prisidėti prie vietinių ekosistemų apsaugos ir atkūrimo. Tai gali būti įvairios iniciatyvos, pvz., gamtinių buveinių atkūrimas, medžių sodinimas, ekologiškų sodo ir daržo metodų naudojimas, kurie mažina cheminio poveikio aplinkai lygį.

Svečių įtraukimas į žiedinės ekonomikos principų taikymą

Įtraukti svečius į tvarumo veiksmus yra itin svarbu. Daugelis keliautojų šiais laikais ieško unikalių ir ekologiškų patirčių, todėl sodybos gali pasinaudoti šia tendencija, pasiūlydamos edukacines veiklas. Tai gali būti įvairūs užsiėmimai, tokie kaip ekologinio ūkininkavimo pamokos, kompostavimo seminarai ar darbas sodybos darže. Tai ne tik praturtina svečių patirtį, bet ir ugdo jų sąmoningumą apie tvarią gyvenseną.

CSS-H projektas kaip žinių šaltinis

Sodybos savininkams, norintiems giliau suprasti žiedinę ekonomiką ir sužinoti, kaip ją taikyti savo veikloje, CSS-H projektas gali tapti vertingu žinių ir įgūdžių šaltiniu. Šis projektas skirtas padėti svetingumo sektoriaus atstovams mokytis apie žiedinę ekonomiką, dalintis gerąja praktika bei taikyti tvarumo principus kasdienėje veikloje.

Sekite informaciją – https://www.facebook.com/CircularSMEScan

Baltijos šalių karinio paveldo turizmo produktas pasakoja bendrą mūsų nepriklausomybės istoriją. Kol kas tinklalapyje https://militaryheritagetourism.info/lt yra daugiau nei 600 lankomų objektų Estijoje ir Latvijoje, kur galima sužinoti apie šių šalių laisvės istoriją per šimtą metų nuo jų nepriklausomybės praradimo iki šių dienų. Pradėjus naują projektą, informacija apie Lietuvos karinį paveldą taip pat bus patalpinta šioje svetainėje.

Bendra Baltijos šalių nepriklausomybės istorija

Daugybė liudijimų išliko apie visų trijų Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimą – mūšio laukai, kariniai pastatai, istorinės nuotraukos, prisiminimai. Visa tai sudaro bendrą karinio paveldo istoriją – kaip mūsų šalys gynė savo egzistavimą Nepriklausomybės karuose, kaip visas tris šalis sutriuškino Antrasis pasaulinis karas, kodėl nacionaliniai partizanai priešinosi sovietų okupacijai ir kaip buvo atkurta nepriklausomybė po dešimtmečius trukusios okupacijos.

Kartu su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą mūsų nepriklausomybės istorijoje prasidėjo naujas etapas, kurį įtrauksime ir į “Karinio paveldo turizmas” projektą. Dabar svarbu kalbėti ir apie įvykius Baltijos šalyse nuo karo pradžios, pavyzdžiui, apie sovietmetį šlovinančių paminklų naikinimą. Rusijos Federacijos įvykdyti karo nusikaltimai buvo priežastis Baltijos šalyse (ir kitur Europoje) išreikšti savo požiūrį į Antrajam pasauliniam karui skirtus objektus, paminklus ir memorialus, šlovinančius sovietų valstybę kaip totalitarinį ir nusikalstamą režimą, juos griaunant (arba kai kuriais atvejais – perkeliant juos į muziejus). “Karinio paveldo turizmas” svetainėje pateikta daugybė nugriovimo istorijų.

Karinio paveldo turizmas Baltijos mastu

Karinio paveldo temą turizme, su tolimesniu tikslu sukurti bendrą Baltijos šalių pasiūlą, prieš penkerius metus inicijavo Latvijos kaimo turizmo asociacija „Lauku ceļotājs“. ES Interreg Estijos-Latvijos programos dėka buvo atrinkti karinio paveldo objektai, sukurta internetinė platforma, pradėtas bendradarbiavimas su istorikais. Projekto partneriai iš Latvijos ir Estijos investavo į 36 karinio paveldo objektus, kad juos pagerintų ir įtrauktų į turizmo pasiūlą. Karinio paveldo turizmo svetainėje www.militaryheritagetourism.info šiuo metu yra 668 karinio paveldo objektai Latvijoje ir Estijoje, 60 ekskursijų programų, 15 maršrutų. Taip pat pateikti istorinių temų, įvykių ir asmenybių aprašymai, viskas atžymėta laiko juostoje, kad būtų lengviau suprasti kontekstą.

Šiais metais, pradėjome naują projektą Interreg VI-A Latvija-Lietuvos programoje, kuomet Lietuva taip pat įtraukta į Baltijos šalių karinio paveldo turizmo svetainę. Į bendrą pasiūlą bus įtraukta apie 300 naujų karinio paveldo turistinių objektų Pietų Latvijoje ir Lietuvoje, bus sukurta 10 naujų turistinių maršrutų, atskiriems objektams bus sukurti audiogidai. Bus investuojama tobulinant ekspozicijas tam tikruose Latvijos objektuose bei Šaltojo karo ekspozicijoje Plokštinėje Lietuvoje.

Remiantis tuo, kas jau buvo padaryta, bei pradėjus naujas projektų iniciatyvas, dabar galima visapusiškai, visos Baltijos mastu, papasakoti bendrą Latvijos, Lietuvos ir Estijos nepriklausomybės istoriją.

Sužinokite istoriją per turizmo patirtį

Jei istorija nebuvo mėgstamiausias dalykas mokykloje, karinio paveldo turizmas padės Jums pažinti istoriją per įdomią patirtį: pasivaikščiojant mūšio vietose esančiuose įtvirtinimuose ir apkasuose, praleidžiant laiką partizanų bunkeriuose ar kalėjimo kamerose, pasiklausant pasakojimų apie įvykius tose vietose, kur jie vyko. Per turizmo patirtį galite sužinoti istorijos faktus.

Kviečiame įsitraukti į karinio paveldo pažinimą

Vienas iš “Karinio paveldo turizmas” projekto tikslų – išsaugoti pamažu nykstančius istorinius įrodymus. Vienas iš pavyzdžių – Antrojo pasaulinio karo metais pastatytas tiltas per Dauguvą, užtikrinantis vokiečių kariuomenės atsitraukimą. Šiandien išlikę tik jo stulpai, bet tai įdomus istorinis liudijimas apie karo įvykius. Išsaugotos istorinės nuotraukos, pasakojimai apie tilto statybą, kas leidžia sukurti karinio paveldo turizmo traukos objektą. Galbūt yra daugiau tokių nežinomų ir neištirtų vietų, kurios galėtų būti įtrauktos į turizmo pasiūlą, bendradarbiaujant kraštotyros entuziastams, turizmo ir istorijos specialistams. Dalinamės įkvepiančiu Latvijos kolegų vaizdo įrašu: https://youtu.be/y6dmt2tJU_w
Karinio paveldo turizmo svetainėje, be istorinių faktų, taip pat yra 293 prisiminimų istorijos, pateiktos arba pasakytos žmonių, atsiliepusių į projekto komandos kvietimą. Asmeninė žmonių patirtis yra mūsų bendros istorijos ir savimonės dalis. Laikui bėgant vis mažėja žmonių, gebančių prisiminti ir pasakoti apie konkrečius, senesnius įvykius. Kviečiame pasidalinti jums žinomomis istorinėmis istorijomis rašant info@atostogoskaime.lt. Prisiminimų istorijas skelbsime karinio paveldo turizmo svetainėje ir socialiniuose tinkluose. Taip pat dažnai sulaukiame turistų komentarų apie objektus ir istorijas, kuriuos publikuojame svetainėje – dabar jų yra daugiau nei 100.

Sekite informaciją:

• www.militaryheritagetourism.info

• Socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram @militaryheritagetourism

• Karinio paveldo turizmo leidinius ir žemėlapius galite rasti: https://militaryheritagetourism.info/lv/info/publications

Stiprūs vakar – laisvi šiandien! Tai yra mūsų istorijos apie bendrą Baltijos karinį paveldą ir nepriklausomybę šūkis.

Projektas LL-00052 „Baltijos šalių karinio paveldo turizmo produkto plėtra Lietuvoje ir Pietų Latvijoje“ (Military Heritage II) įgyvendinamas remiant Europos Sąjungos ir Interreg VI-A Latvijos-Lietuvos 2021-2027 metų programai. Šis pranešimas spaudai parengtas su Europos Sąjungos finansine parama. Jo turinys yra parengtas Latvijos kaimo turizmo asociacijos „Lauku ceļotājs“ ir išverstas Lietuvos kaimo turizmo asociacijos ir gali neatspindėti oficialios Europos Sąjungos pozicijos.

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija ir Turizmo rinkodaros asociacija kviečia Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2024.

Informuojame, kad dalyvių paraiškų teikimas pratęstas iki š. m. spalio 1 d. Prašome paraiškas siųsti el. paštu info@ekgt.lt

Paraiškos forma

Rekomendacijos forma

Konkurso nuostatai

Konkurso tikslai – etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, ypač vertybių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir (arba) į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, gyvūnų bei augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtra Lietuvos kaimo turizmo sektoriuje; kaimo turizmo sodybų inovatyvus vystymasis išlaikant regionų savitumą bei tradiciškumą; patrauklių kaimo turizmo paslaugų Lietuvos bei užsienio turistams kūrimas.

Kviečiamos dalyvauti visos turinčios bent 2 metų patirtį kaimo turizmo verslo srityje Lietuvos kaimo turizmo sodybos, kuriose vienokiu ar kitokiu būdu puoselėjama etninė kultūra: atkuriamos senosios architektūros tradicijos, globojamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės ar saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Platesnį dalyvių vertinimo kriterijų aprašymą rasite konkurso „Etnokultūrinė kaimo turizmo sodyba“ nuostatuose.

Konkurso I, II ir III vietų laimėtojams suteikiamas etnokultūrinės sodybos ženklas. Prizines vietas bei nominacijas laimėjusios sodybos įtraukiamos į Etninės kultūros globos tarybos rengiamą LIETUVOS ETNOKULTŪRINIŲ KAIMO TURIZMO SODYBŲ GIDĄ, informacija apie jas viešinama visų Konkurso partnerių informaciniais kanalais.

Nuotraukoje – Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo turizmo sodyba „Gervių giesmė“.

EKGT informacija

Svarbiausai naujiena – baigėme tarptautinį tyrimą, susidedantį iš anketinės apklausos ir interviu, kurių pagalba galime pradėti vystyti mokomąją medžiagą, pritaikytą tikslinei grupei.

Apie viską plačiau mūsų pirmajame naujienlaiškyje ir Facebook paskyroje: