Devintus metus iš eilės Lietuvos kaimas gegužės pabaigoje plačiai atvėrė duris visiems smalsuoliams, norintiems iš arčiau pažinti kaimo gyvenimą, žmones, tradicijas ir svetingumą. Šiemet, gegužės 23–25 dienomis, vyko jau tradicija tapusi akcija „Atviros dienos kaime“, kvietusi leistis į kelionę po visos Lietuvos regionus. Lankytojai galėjo rinktis net iš 95 lankomų objektų – nuo ūkių ir amatininkų dirbtuvių iki dvarų, muziejų, kaimo turizmo sodybų ir bendruomenių namų.
Per tris dienas renginio dalyvius aplankė apie 2000 lankytojų, kurie galėjo iš arti stebėti, kaip auginami gyvūnai bei daržovės, ragauti vietinių skanėstų, pasikalbėti su savo srities meistrais, dalyvauti edukacijose, koncertuose ar tiesiog pailsėti nuo miesto šurmulio. Kaip ir kasmet, renginys suteikė galimybę ne tik pažinti Lietuvos kaimo įvairovę, bet ir kurti asmeninį ryšį su vietomis, kurias paprastai pravažiuojame nepastebėję.

Kaimas kaip gyvas muziejus
Šių metų akcija dar kartą įrodė – kaimas nėra vien tik žemdirbystė ar gyvulininkystė. Tai – kuriantys žmonės, kurie išsaugo tradicijas. Renginyje dalyvavo ne tik ūkiai, bet ir kultūros paveldo objektai, menininkų dirbtuvės, kulinarinio paveldo puoselėtojai, kavinės, bendruomenių centrai, kurie kvietė ne tik pasižvalgyti, bet ir patiems, savo rankomis, išmėginti įvairius amatus – kepti duoną, pinti iš šiaudų, groti tradiciniais instrumentais.
Objektai, kaip ir kasmet, buvo išsidėstę po visą Lietuvą – nuo Suvalkijos iki Žemaitijos, nuo Aukštaitijos kalvų iki Dzūkijos miškų.
Dalyviai pasidalino įžvalgomis, kas jų manymu labiausiai patiko svečiams. Viena dažniausiai minimų patirčių – gyvūnai: jodinėjimas poniais ir arkliukais, susitikimai su terapiniais ūkio gyvūnais, pasivaikščiojimai su alpakomis ar pažintis su bitėmis. Ne ką mažiau dėmesio sulaukė edukacinės veiklos – nuo žaisliuko vėlimo iš vilnos ar darbo su moliu, iki įvairių rankdarbių, gamtos pažinimo bei smidrų pjovimo. Lankytojai džiaugėsi laisve kurti, galimybe pasirinkti ką lipdyti ar kaip įsitraukti, be iš anksto apibrėžtų rėmų.
Ne vienas pabrėžė, kad labiausiai žavėjo autentiškas bendravimas, ramybė ir gamtos grožis, galimybė pabūti toliau nuo miesto šurmulio. Kai kuriuos ypač sužavėjo mažai žinomi kultūros objektai – muziejai, meno galerijos ar net mediniai dvarai, o dar kitus – infrastruktūra, estetika, vietinės degustacijos ar visos dienos patyriminiai maršrutai su žygiais, istorijomis ir vaišėmis.
Buvo ir tokių, kurie sakė – „viskas patiko“ arba tiesiog negalėjo išskirti vieno dalyko. Vienas atsakymas gražiai apibendrina visumą: „Žmonėms patiko ne tik veikla, bet ir tai, kad viską gali liesti, ragauti, uostyti, pažinti kaimą visais pojūčiais.“
Lankytojų srautas – nuo kelių asmenų iki kelių šimtų

Kaip ir anksčiau, lankytojų srautai tarp objektų labai skyrėsi – kai kur apsilankė tik keletas smalsuolių, o kitur per dieną sulaukta net kelių šimtų svečių. Kaip ir kasmet, kvietėme visus dalyvius aktyviai įsitraukti į renginio viešinimą – skelbti apie savo dalyvavimą socialiniuose tinkluose, dalintis akcijos įrašais bei kviesti lankytojus. Patirtis rodo, kad aktyvūs komunikacijoje dalyviai sulaukia ir didesnio susidomėjimo.
Kaip ir kasmet, į pagalbą atėjo „We love Lithuania“, paskelbę penkis išsamius straipsnius apie skirtingus objektus, o Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) parengė turinį apie visus regionus bei organizavo žurnalistų turą po Vilniaus, Širvintų, Utenos ir Anykščių rajonus. Taip pat bendradarbiavome su rajonų Turizmo informacijos centrais, kurie padėjo skleisti informaciją apie renginį savo regionuose. Nors kiekvieno TIC įsitraukimas priklausė nuo jų iniciatyvos, daugelyje rajonų sulaukėme nuoširdaus palaikymo – ačiū jiems!
Šių metų naujiena – akcijos žemėlapius platinti pradėjome ir AIBE parduotuvėse, taip išplėsdami viešinimo kanalų tinklą ir pasiekdami dar daugiau gyventojų regionuose.
Dėkojame visiems, kad padedate kurti tokią gražią šventę Lietuvoje! Renginį organizuojame ne tik mes – organizatoriai, bet ir jūs visi – dalyviai, partneriai, informacijos skleidėjai. Jūsų atsidavimas, laiko investicija ir atviros durys – tai šios akcijos širdis.
2025 m. dalyviai:
Projektui įgyvendinti skiriama iki 47 705,00 Eur (su PVM) dydžio parama su 90 proc. intensyvumu, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 40 549,25 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 7 155,75 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.
(2).jpg)


Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako tik Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir jis jokiu būdu negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.
Vizitas prasidėjo sodyboje
Po pietų sekė edukacinė kelionė plaustu
Vėliau lankėmės
Vizito esmė – ramus, darnus turizmas gamtoje
Į kelionę vyko ne tik projekto vykdytojai, bet ir turizmo informacijos centrų bei kelionių organizatorių atstovai iš Lietuvos ir Lenkijos, kurie aktyviai įsitraukia į E11 maršruto kūrimą ir viešinimą.
Buvo išsamiai pristatyta maršrutų ženklinimo sistema, naudojama Nyderlanduose: kaip užtikrinamas aiškumas, tęstinumas ir prieinamumas žygeiviams.
Diskutavome apie:
Šie vaizdo įrašai parengti naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako tik Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir jis jokiu būdu negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
Pirmasis seminaras vyko gegužės 15 d. Anykščių rajone. Renginio tema – „Kaip saugiai ir ekologiškai priimti baidarininkus“. Ši tema itin aktuali artėjant vasaros sezonui, kai aktyvaus poilsio gamtoje mėgėjų srautai sparčiai auga. Seminaro metu buvo gvildenami saugaus ir aplinką tausojančio turizmo principai, nagrinėjami teisiniai aspektai, atsakomybės ribos bei dažniausiai pasitaikančios praktinės situacijos, su kuriomis susiduria turizmo paslaugų teikėjai.

