Šią savaitę suorganizavome trečiąjį ir paskutinį ciklo „Kulinarinis turizmas – vis dar neišnaudota niša Lietuvos kaimo turizmo verslui“ seminarą, kuris įvyko Alyatus rajone.
Pasaulyje savo populiarumo viršūnę pasiekęs jau prieš keletą metų, kulinarinis turizmas sparčiai auga ir Lietuvoje. Ši turizmo sritis mums yra svarbi ne tik iš ekonominės, bet ir iš kultūrinės perspektyvos. Kulinarinis turizmas prisideda prie vietinių maisto gamintojų ir restoranų augimo, sukuria naujas darbo vietas ir skatina tvarų verslą, prisidedantį prie vietinės bendruomenės gerovės. Dar plačiau žvelgiant, kulinarinis turizmas tampa tiltu tarp skirtingų kultūrų. Kai žmonės ragauja skirtingų regionų patiekalus, jie ne tik mėgaujasi, bet ir giliau supranta kiekvieno krašto istoriją, tradicijas ir pasaulėjautą. Tai skatina tarpkultūrinį dialogą, kuris yra svarbus siekiant supratimo ir taikos pasaulyje.
Mūsų renginys, skirtas kulinarinio turizmo privalumams ir galimybėms pristatyti ir aptarti, vyko nuo ryto iki popietės. Seminaro metu turėjome įkvepiančių pranešimų bei įdomių diskusijų. Renginys prasidėjo dalyvių registracija, kur žmonės turėjo galimybę susipažinti, dalintis idėjomis ir sužinoti daugiau vieni apie kitus. Pirmasis pranešimas buvo skirtas pokalbiui apie vietinį maistą, kaip vienai iš svarbiausių turizmo sudėtinių dalių. Antrojo pranešimo metu buvo pristatomi įvairūs pasaulio kulinarinio turizmo projektai ir jų sėkmės istorijos, suteikiant įkvėpimo dalyviams kurti patrauklius kulinarinio turizmo maršrutus. Po įdomių pranešimų, dalyviai turėjo progą neformaliai susitikti, dalintis mintimis ir mėgautis trumpa kavos pertrauka. Toliau buvo aptariama Lietuvos kulinarinio turizmo patirtis, pabrėžiant unikalias vietines kulinarines tradicijas ir skonį. Galutinė tema koncentravosi į bendradarbiavimo galimybes, skatinant vartoti vietinius maisto produktus. Renginio pabaigoje vyko interaktyvios diskusijos, kurių metu dalyviai turėjo galimybę dalintis patirtimi ir diskutuoti apie kulinarinio turizmo ateitį Lietuvoje.
Projektui įgyvendinti skiriama iki 47 705,00 Eur (su PVM) dydžio parama su 90 proc. intensyvumu, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 40 549,25 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 7 155,75 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.