Seminaro vieta ne veltui buvo pasirinkta išskirtinė – susitikome laive, kur plaukdami kalbėjome apie Mažosios Lietuvos kulinarines tradicijas, žuvies svarbą šiame krašte bei apie klasterį „Žuvies kelias“ ir kaip jis sukūrė sėkmingą ir patrauklų lankytojams turizmo produktą.

Visų pirma, susipažinome su Mažosios Lietuvos kulinarinėmis tradicijomis, kurios perimtos iš čia gyvenusių vokiečių, tad kafija ir vofeliai šiame krašte įprastas patiekalas. Pamario gyventojų kasdienybė – žuvis. Kulinarijos istorikai teigia, kad senovėje čia žmonės valgydavę žalią žuvį. Senas žuvies gaminimo būdas – kepimas lauže pasmeigus ant vytelės. Žuvis kas dieną imta kepti keptuvėse tik po Pirmojo pasaulinio karo. Kuršių marių kaimų žvejai žuvienę virdavo rečiau, tačiau mėgdavo žuvį troškinti duonkepėje krosnyje su bulvėmis. Ilgesniam išlaikymui žuvį sūdydavo, džiovindavo ir rūkydavo.

Susipažinome su Pamario turizmo klasteriu „Žuvies kelias“ – tai išskirtinis kulinarinis vandens turizmo maršrutas pamaryje, plaukiant Kuršių mariomis, Nemuno delta, Drevernos ir Minijos upėmis, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Kruizo metu keliautojai grožisi pamario gamta, aplanko krašto lankytinus objektus, susipažįsta su Mažąja Lietuva, žvejybos tradicijomis, ir, svarbiausia – paragauja žuvies kulinarinio paveldo ir kitų gardžių patiekalų. Diskusijų metu įsitikinome, kad turizmo versle labai svarbu vadovautis principu, kad visi šio verslo atstovai yra kolegos, kurie gali vieni kitiems padėti, o ne konkurencija. Svarbu suvokti, kad keliautojai ieško įvairių, bet kokybiškų patirčių ir lengviausias būdas išpildyti šį norą – kooperacija.

Renginio programa

10:30-11:00 Dalyvių registracija

11:00–11:45 Vietinis maistas – viena svarbiausių turizmo sudėtinių dalių

11:45-12:30 Kulinarinio turizmo gerosios patirties pavyzdžiai

12:30-12:50 Kavos pertrauka

12:50-13:35 Kokia kulinarinio turizmo patirtis Lietuvoje?

13:35-14:20 Bendradarbiavimo galimybės siekiant skatinti vartoti vietinius maisto produktus  

14:20-15:00 Diskusijos

Dar 1 seminaras planuojamas šių metų pabaigoje. Sekite informaciją!

Projektui įgyvendinti skiriama iki 47 705,00 Eur (su PVM) dydžio parama su 90 proc. intensyvumu, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 40 549,25 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 7 155,75 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.